Per visą Lietuvą nuvilnijus raginimams sunkmečiu palaikyti mūsų šalies gamintojus, tokį žingsnį galėtų žengti ir uostamiesčio gyventojai - pirkti prekę klaipėdietišką ir taip skatinti regiono ekonomiką.
Nepaisant to, jog dauguma Klaipėdos įmonių teikia paslaugas, nedidelis skaičius gamintojų su savo produkcija nepaskęsta tarp visos šalies ir užsienio konkurentų gaminių. Ne vienas jų nevengia pabrėžti savo klaipėdietiškos kilmės ne tik pačios įmonės, bet ir produkcijos pavadinimais, taip garsindami uostamiestį ir kituose Lietuvos regionuose.
Pirkėjams, kuriems svarbiausia - ne gaminio kilmė, o kainos ir kokybės santykis, verta priminti, jog ne vienoje Klaipėdos regiono įmonėje puikuojasi „Metų gaminio“ diplomai bei apdovanojimai iš įvairių kitų produkcijos vertinimo konkursų.
„Mes palaikome tą idėją, kad reikia skatinti savo regiono ekonomiką. Pasirinkimas - labai didelis. Kalbame ne tik apie tai, kad reikia pirkti lietuvišką prekę, bet ir asociacijos nariai skatinami padėti vieni kitiems, naudotis vieni kitų paslaugomis. Kodėl apie tai prakalbome būtent dabar? Lengva niekada nėra, bet anksčiau buvo kitokia situacija su realizacija“, - sakė Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdantysis direktorius Rymantas Tamašiūnas.
Tiesa, anot jo, ne visada yra galimybė rinktis, nes yra tokių prekių, be kurių neapsieisi, bet kai yra konkurencija - kodėl nepadėjus savam.
„Taigi pasisakome ir už lietuvišką, ir už klaipėdietišką, ir už savo narių prekę. Gal tai siauras požiūris, bet kai yra sunku...“ - sakė jis.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro atkreipia dėmesį, kad mūsų regiono specifika tokia, jog čia net apie 70 proc. įmonių teikia paslaugas. Didelę dalį užima uostas, logistikos bendrovės. Tačiau, sprendžiant pagal rūmų išduotus brūkšninius kodus, gyventi perkant Klaipėdos regione pagamintas prekes būtų galima - galėtume pirkti duonos, mėsos bei pieno produktus, margariną, žuvies konservus, maistą naminiams gyvūnams, alų, saldainius, tabako produktus, baldus, medieną, automobilių tepalą, stiklo paketus, langus, net medinius namus ir daug kitų gaminių.
„Pirkėjui sunku identifikuoti“
Arūnas Pasvenskas, AB „Klaipėdos kartonas“ generalinis direktorius, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Apie tokią idėją labai teigiamai mąstau, siūliau asociacijai šį šūkį propaguoti, bet kolegos skeptiškai pažiūrėjo. Reikia vėl kelti šį klausimą mūsų taryboje, tik tiek, kad įvardijame lietuvišką prekę, o ne klaipėdietišką. Kodėl? Klaipėdietiška - pernelyg smulku, pirkėjui sunku identifikuoti. Ant prekės žymima kilmės šalis yra Lietuva, nerašoma „kilmės šalis – Klaipėda“, taigi būtų tiesiog techniškai sudėtinga atrinkti. Kai kuriuos gaminius galime atpažinti jau vien iš pavadinimų, tačiau jei negalime pirkti klaipėdietiškos prekės, pirkime lietuvišką. Tai aktualu ir „Klaipėdos kartonui“, ir asociacijai. Pirminės įtakos mūsų įmonei tai gal ir nelabai turi, nes „neišeiname“ tiesiogiai į vartotoją, bet per antrinį produktą jau jį pasiekiame. Rinkoje yra daug lenkiškos gofro taros. Jei taros vartotojai ją pirktų iš Lietuvos įmonių, mums tikrai padėtų.
„Mes - labai didelė šeima“
Kęstutis Dulkis, UAB „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius
Iniciatyva „Pirk prekę klaipėdietišką“ yra labai reikalinga ir miestui, ir mūsų bendrovei, ir visoms kitoms klaipėdietiškoms įmonėms. Juk nuo neatmenamų laikų ir algą, ir maistą visi nešė į savo šeimą. Čia - lygiai tas pats. „Klaipėdos duonoje“ dirba apie 500 klaipėdiečių. Jie gauna atlyginimus, mokosi jų vaikai. Mes ne tik išlaikome darbo vietas, bet ir remiame socialiai remtinus žmones, dirbame auklėjamąjį darbą, pavyzdžiui, organizuojame ekskursijas mokiniams. Štai paskutinė šventė - Šv. Agotos - Kretingoje buvo labai graži. Tokie projektai yra bendras mūsų visų darbas - nebus pirkėjo, nebus pajamų. Kiekvienas nupirktas duonos kepaliukas prisideda prie miesto švenčių rėmimo, darbo vietų išlaikymo. Pagrindinių miesto švenčių rėmėjų sąraše galima rasti nemažai klaipėdietiškų įmonių.
Iš kitos pusės - mūsų gaminiai orientuoti į vartotojų skonį, o Vakarų Lietuvoje jis šiek tiek kitoks nei Dzūkijoje ar Vilniaus krašte, kur kitokios tradicijos. Mes Vakarų Lietuvos regioną laikome viena labai didele šeima. Remiame mūsų šeimos narius ir tikimės, kad ir jie mus palaikys. Nuo to priklauso ne tik tai, ar įmonė gyvens, bet ir tai, ar galėsime teikti pagalbą kitiems.
„Padėdami vienai įmonei, padedame ir kitoms“
Arūnas Domarkas, AB „Kretingos grūdai“ Prekybos vietinėje rinkoje departamento vadovas
Tikrai verta klaipėdiečiams pirkti klaipėdietišką prekę, jeigu tenkina jos kokybė ir kaina palyginti su analogiška preke. Pirkdami mūsų regiono prekes mes padedame kelti regiono bei miesto ekonomiką. Klaipėdoje veikianti įmonė yra susijusi su daugeliu ją aptarnaujančių kitų įmonių, dažniausiai įsikūrusių tame pačiame regione. Pelningas vienos įmonės darbas ir gerovė daro teigiamą poveikį kitoms šalia dirbančioms bendrovėms - jos gauna daugiau užsakymų prekėms bei paslaugoms.
Klaipėdiečiai iš mūsų prekių perka ėdalą šunims „Džeko džiaugsmas“, pavasarį sodininkai - lesalą viščiukams. O apskritai mūsų produkcija yra skirta rajonų, regionų ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms - lesalai, pašarai, papildai, premiksai.
„Mūsų kokybė geresnė“
Česlovas Vasiliauskis, UAB „Regseda“
Be abejo, kiekvienai įmonei yra aktualu, kad pirktų jos produkciją. Biudžetinės Klaipėdos įmonės perka mūsų kanceliarines prekes, bet čia paprastai būna skelbiami konkursai. Visiems klaipėdiečiams gaminame konservavimo dangtelius. Įvežamieji iš Ukrainos yra pigesni, bet mūsų kokybė geresnė.
„Konkuruojame vietiniai“
Vytautas Kučinskas, UAB „Perdanga“ generalinis direktorius
Mūsų prekė - betonas, gelžbetonis - tokia, kurios toliau ir nenuveši, todėl mūsų klientai yra šio regiono gyventojai. Tarpusavyje konkuruojame vietiniai gamintojai, nes šią prekę brangu atvežti, didelės transportavimo išlaidos. Tačiau kaip klaipėdiečiai tikrai pritariame, kad reikia pirkti klaipėdietišką ir lietuvišką prekę.
„Jei sąlygos būtų vienodos...“
Augenijus Gudžiūnas, UAB „Agrovet“ generalinis direktorius
Tokią iniciatyvą reikia tik sveikinti, bet kokios nors didelės įtakos nelabai padarysime. Iš Lenkijos legaliai, pagal įstatymus, galima įvežti prekes nemokant PVM tarifo. Mes ne prieš konkurenciją nei su lenkais, nei kitų šalių gamintojais, bet, kaip verslininkai, galime konkuruoti sąnaudomis, darbo našumu, tik ne PVM tarifais. Kai tos pačios rūšies prekei vieniems taikomas 19 proc. tarifas, kitiems - 0, ir dar nepamirškime devalvuoto zloto skirtumo, nori nenori ta mūsų prekė kainuoja bent 19 proc. brangiau plius dar keliolika centų dėl zloto. Vartotojas jau ir taip susiveržęs diržą. Jam brangu. Jeigu iniciatyva pirkti klaipėdietišką ar lietuvišką prekę „susirištų“ dar ir su valdžios sprendimais, kad galėtume konkuruoti kaip verslininkai, tai tikrai pagelbėtų. O dabar tai yra malonu ir naudinga bent tuo, kad pirmiausia duos supratimą, kad mes - viena bendruomenė ir turime rūpintis vieni kitais. Suprasime, kad negalime kaimynui padaryti geresnių sąlygų nei mums patiems. Jei sąlygos būtų vienodos, iniciatyva gal netgi turėtų ir apčiuopiamą piniginę išraišką, o dabar, kai sudaromos geresnės sąlygos importuotojui...
„Teoriškai - taip, praktiškai – abejoju“
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
Noras skatinti pirkti klaipėdietišką prekę yra gražus ir iš esmės tokią iniciatyvą vertinu teigiamai, bet kad ji turėtų didelės praktinės naudos, abejoju. Galbūt ir yra žmonių, kurie renkasi būtent regiono prekę, bet daugumai yra svarbiausia kaina ir kokybė. Prastėjant ekonominei situacijai prekės kaina bus dar aktualesnis dalykas. Kita vertus, įdomu, kiek ta klaipėdietiška prekė iš tiesų yra klaipėdietiška - gal tik klaipėdietiškas pardavėjas. Tačiau teoriškai - taip, toks žingsnis vertintinas teigiamai ir tikrai nieko blogo neatneš. O kad duos naudos, nežinia. Panašiai vertinu ir iniciatyvą pirkti prekę lietuvišką.
Giedrė Norvilaitė
