Margarita Alper, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvos kultūros taryba paskirstė lėšas šių metų kultūros projektams – pirmuoju projektų konkurso etapu parėmė beveik pusantro tūkstančio kultūros projektų, skirta per 35 milijonus litų. Kurie projektų vertinimo kriterijai kritikuotini ir kokią įtaką tarybos sprendimams turėjo iš anksto numatytos lėšos prioritetinėms veikloms? Apie tai taryba diskutavo su kultūros žmonėmis.
Į Kultūros tarybos projektų pristatymą susirinko daug projektų teikėjų, daugiausiai jų – nepatenkinti dėl negautų lėšų ar dėl esą nepakankamo finansavimo. Pasak tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, nors taryba įsteigta Mokslo tarybos pavyzdžiu, siekiant savarankiškumo ir norint depolituozuoti kultūros finansavimą, praktiškai taip neįvyko.
Kultūros ministerijos patvirtintas priemonių sąrašas su sumomis apriboja ir stabdo realius poreikius atitinkančio kultūros ir meno projektų finansavimo procesą.
„Mokslo taryba yra nepriklausoma, jie gali nusistatyti kvotas, o mes esam pavaldūs Kultūros ministerijai. (…) Yra nustatyti šeši prioritetai, jie suskirstyti smulkiomis priemonėmis. Vertindami mes susidūrėm su iššūkiu, kad realus lauko poreikis į tam tikras priemones viršijo kvotas ir mes negalėjome jų keisti, dėl to nemažai projektų atkrito dėl tų kvotų. Ateity norėtumėm ir ministrui siūlysim, kad nereikėtų smulkių sumų nustatyti“, – sako D. Urbanavičienė.
Iš pateiktų 3446 paraiškų finansavimas skirtas 1477 projektams. Kadangi kultūros ministro Šarūno Biručio nustatytas šių metų kultūros politikos prioritetas – kultūros edukacija ir sklaida regionuose, kaip tik šiems projektams teko didžiausia finansavimo dalis.
Taip pat, Kultūros tarybos teigimu, tarybai neturėtų būti teikiamos kino srities paraiškos, nes skirstyti ir administruoti šios srities lėšas buvo įsteigtas Kino centras.
„Kino laukas tapo skirstymo įkaitu, nes Kino centro dalis, kino industrijos dalis buvo permesta Kultūros tarybai skirstyti, bet žiūrint į visą lauką, kinas sudaro aštuntadalį. Žinant, kad kino centras sukurtas, kad rūpintųsi visa kino sfera. Ir čia atitenka dar viena dalis. Negalim skriaust kitų sričių kino sąskaita“, – sako tarybos narys Vaidas Jauniškis.
Tarybos nariai taip pat teigė, kad bus prašoma atskirti biudžetinių bei nebiudžetinių įstaigų konkursus. Dabar kiekvienoje priemonėje konkuruoje tiek biudžetinė, tiek viešoji įstaiga, skiriasi jų pobūdis ir mastas, todėl taryba gauna nusiskundimų dėl nevienodos konkurencijos. Šiuo metu jau vertinamos antrajam etapui pateiktų projektų paraiškos. Iš viso jų gauta daugiau nei 500.
