Birželio viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė:
„Pasibaigus karantinui, valstybės parama gyventojams ir darbdaviams nedingsta. Kol tęsiasi ekstremali situacija, toliau galima skelbti prastovas darbuotojams ir gauti subsidijas jų darbo užmokesčiui, o darbuotojams dirbant – irgi galima kreiptis dėl 6 mėnesių trukmės subsidijų.“
Už šiuos žadamus pinigus darbdaviai moka atlyginimus darbuotojams.
Nors Vyriausybė džiaugiasi pasiskolinusi visas reikiamas lėšas ir esą paramai pinigų nepritrūks, tačiau ir prasidėjus rugsėjui nemaža dalis verslo realių pinigų nesulaukia.
Ar valstybė nebeturi pinigų?
Apie vėluojančius pinigus asmeninėje „Facebook“ paskyroje papasakojo buhalterines paslaugas kitoms įmonėms teikiančios bendrovės „Vilniaus buhalterių grupė“ vadovė Visita Ivaškevičiūtė.
„Akmuo į Užimtumo tarnybą. Įmonės vis dar negauna pažadėtų subsidijų darbo užmokesčiui kompensuoti už liepos mėnesį (kai kas ir už birželį). Yra smulkiųjų verslininkų, kurie nestabdė veiklos vien dėl šių subsidijų, kuriomis bent mokesčius tikėjosi kompensuoti.
Paskambinus telefonu, pasakė, kad negauna niekas ir reikia laukti. Kiek laukti – nežinia. Ar valstybė neturi pinigų? O gal visai tikisi pribaigti smulkiuosius? Įstumti į šešėlį?“ – retoriškai klausė verslininkė.
Pasak jos, vien tarp įmonės klientų yra bent dešimt bendrovių, kurios subsidijų nesulaukė, nors visus dokumentus užpildė ir pateikė Užimtumo tarnybai.
Krūvį didina darbdavių klaidos
Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus informavo, kad subsidijos mokamos visiems darbdaviams, korektiškai pateikusiems dokumentus ir atitinkantiems įstatymo sąlygas.
„Didžiausia problema yra neteisingai pateikti darbdavių dokumentai. Tarnyba iš nemažos dalies įmonių nuolat gauna klaidingai paruoštus prašymus subsidijoms gauti. Mūsų specialistai sugaišta nemažai darbo valandų juos taisydami ir prašydami darbdavius papildyti, pateikti iš naujo.
Tai ypač didina darbo krūvį, todėl vėluoja subsidijos ne tik dokumentus taisantiems darbdaviams, bet ir visiems kitiems darbdaviams, kurie pateikė korektiškus dokumentus“, – situaciją komentavo L. Dapkus.
Jo teigimu, iš viso gauti 24 067 darbdavių prašymai darbo užmokesčio subsidijai už 200 602 darbuotojus. Iki rugsėjo 2 dienos subsidijos išmokėtos 24 061 darbdaviui (už 200 520 darbuotojų) prastovose. Išmokėta suma – 153,8 mln. eurų. Užimtumo tarnybos atstovas patikino, kad įmonei, kurios vadovė skundėsi vėluojančiomis subsidijomis, už birželį buvo sumokėta liepos mėnesį, o už liepą pavedimas suformuotas rugsėjo 3 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad rugsėjo 3 d. duomenimis, subsidijos po prastovų paprašė 16,6 tūkst. įmonių. Jos nebuvo suteiktos daugiau kaip 1 tūkst. įmonių.
Subsidijų prašyta už 151 tūkst. darbuotojų, tačiau jos skirtos tik už 111 tūkst. darbuotojų.
Kam kiek pinigų priklauso
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją skirtingais atvejais.
Už darbuotoją, kuris nėra sulaukęs 60 m.: 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai. Arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
Už 60 m. ar vyresnį darbuotoją: 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai. Arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
Subsidijos taip pat mokamos darbuotojams jau dirbant. Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinus Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius arba darbdaviui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudaryto nuo Covid-19 nukentėjusių įmonių sąrašo gali būti mokamos 6 mėn. arba 4 mėn. trukmės subsidijos.
Darbdavys už dirbantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją:
- Už darbuotoją, grįžusį po prastovos (6 mėn. trukmės).
- Už įdarbinamą Užimtumo tarnybos siunčiamą remiamos grupės bedarbį (6 mėn. trukmės).
- VMI sąrašo įmonėms – už ne daugiau nei 10 darbuotojų, jei iš viso įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 darbuotojo (6 mėn. trukmės). Abiem atvejais neįskaičiuojami darbuotojai, už kuriuos buvo mokama subsidija darbuotojams esant prastovoje – jie gauna kito tipo subsidiją.
- Už darbuotoją, dirbantį pagal sezoninę ar terminuotą sutartį (4 mėn. trukmės).
Subsidijų dydžiai 1–2 mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, 3–4 mėnesį – 50 proc., 5–6 mėnesį – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai „ant popieriaus“.
Viršutinė subsidijų riba gali būti didesnė įmonėms, kurios yra įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą.
Šioms įmonėms viršutinė subsidijos riba gali siekti iki 1214 eurų bruto, tačiau 1–2 mėnesį subsidijos dydis būtų 70 proc., 3–4 mėnesį – 50 proc., 5–6 mėnesį – 30 proc. Tiesa, pirmais dviem mėnesiais galima rinktis 100 proc. subsidiją su 607 eurų maksimalia riba.
Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.
