Nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 23 d. į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 160,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Iš visų įregistruoti 56,9 proc. buvo aktyvūs darbo rinkoje – dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė savarankišką veiklą. 9,6 tūkst. asmenų buvo atleisti po prastovų. 8,4 tūkst. gavo išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims.
Nuo birželio 12 d. galima kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos, būtent nuo šios dienos iki rugpjūčio 26 d. registravosi 75,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
Kaip teigia Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad įtakos nedarbo didėjimui turėjo kelios socialinės grupės. Tarp registruotų asmenų yra apie 6,2 tūkst. studentų, mokinių, absolventų, apie 14,1 tūkst. visai nedirbę arba nedirbę ilgiau kaip dvejus metus, 2,6 tūkst. dirbę pagal individualią veiklą, 5,8 tūkst. dirbę su verslo liudijimais, apie 37 tūkst. atleisti darbuotojai pagal įvairius Darbo kodekso straipsnius.
Gali prarasti išmokas
Neseniai socialinės apsaugos ir darbo ministras svarstė, kad mažiausiai 30 tūkst. žmonių įvardijami tariamais bedarbiais, kurie siekia tik 200 eurų kasmėnesinės darbo paieškos išmokos. Per vieną mėnesį šiems žmonėms tektų išmokėti 6 mln. eurų. Aiškėjant tokiam galimai nepagrįstam išlaidavimui, ministras L. Kukuraitis tikina, kad tikrins apsimetėlius bedarbius, o šiems atsisakius siūlomų darbų – išmokų nebemokės.
„Šiuo metu pradėjome bendradarbiauti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), nes jeigu žmogus iki tol vykdė savarankišką veiklą ir dabar staiga jos atsisako, kad gautų tą išmoką, yra tikėtina, kad dalis tų žmonių toliau tęsią tą veiklą, bet šešėlyje. Dėl to ta mūsų kontrolė turės būti atliekama su VMI“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.
„Darbo paieškos išmoka atsirado siekiant skubiai apsaugoti gyventojus nuo skurdo ir staigaus pajamų netekimo. Krizių metu efektyviausia taikyti kuo universalesnę paramos formulę, nes neįmanoma itin greitai įvertinti skirtingų žmonių situacijų.
Dėl šios priežasties norint gauti darbo paieškos išmoką nėra jokių ypatingų reikalavimų, išskyrus būti registruotam Užimtumo tarnyboje bedarbiu. Vis tik norime paraginti gyventojus priimti darbo pasiūlymus, kuriuos teikia Užimtumo tarnyba“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai M. Jankauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindinė Užimtumo tarnybos veiklos kryptis – užimtumo užtikrinimas darbą praradusiems ar jo neturintiems šalies gyventojams, tad kiekvienas besikreipiantis darbo ieškantis žmogus visų pirma turi aktyviai ieškoti darbo, jei reikia, persikvalifikuoti, bet ne pasyviai pretenduoti į išmokas.
„Kiekvienas turi aiškiai suformuluoti registracijos tikslus ir jų siekti padedant įdarbinimo konsultantams ar atvejo vadybininkams.
Taip pat norime paraginti mūsų klientus priimti darbo pasiūlymus, kuriuos teikia Užimtumo tarnyba – stabilios pajamos visuomet yra geriau nei laikina išmoka, be to, atsisakius darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties galima prarasti ir pačias išmokas“, – komentuoja M. Jankauskienė.
Siūlo transformuoti išmokas
Nors registruoto nedarbo lygis Lietuvoje vasarą vis dar didėjo ir viršijo 13 proc., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad šis rodiklis gali klaidinti.
„Registruotas nedarbo lygis išaugo dėl to, kad darbo ieškoti arba naują socialinę išmoką gauti nori anksčiau niekada nedirbę ir darbo neieškoję asmenys. Vis tik iškalbingesni yra kiti darbo rinkos rodikliai – nuo karantino pradžios iki rugpjūčio mėnesio į darbą priimtų darbuotojų buvo daugiau nei atleistų, o liepos pabaigoje buvo registruotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius“, − pastebi N. Mačiulis.
Oficialiam nedarbui rugpjūtį pasiekus rekordines aukštumas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas mano, kad spręsti šią problemą yra įvairių būdų. Vienas jų – ilginti minimalią verslo liudijimo trukmę, neišduoti jo tik kelioms dienoms. N. Mačiulis svarsto, kad kitas būdų galėtų būti ir visos paramos transformavimas.
„Turi būti bedarbio išmokos, bet ta darbo paieškos išmoka, siekianti 200 eurų, iš tiesų galimai sukuria iškreiptas paskatas likti už darbo rinkos ribų, galbūt gauti tik trumpalaikes legalias pajamas arba gauti nelegalias pajamas.
Vienas iš būdų, kaip situaciją gerinti, galėtų būti šią išmoką transformuoti į darbo susiradimo išmoką. Pavyzdžiui, bedarbis įsidarbinęs ir išlaikęs darbo vietą pusę metų galėtų gauti premiją už tai, kad įsiliejo į darbo rinką. Manau, būtent tai galėtų paskatinti užimtumo augimą“, – sako N. Mačiulis.
