Panevėžietis Klaidas naują savaitę pradeda užsukdamas į degalinę. Vyras pastebi, kad degalai šią savaitę pigesni nei praėjusią, tačiau, sako nereikšmingai.
„Didelės kuro kainos. Su tokiom algom brangu. Kas tie keli centai, atpigtų 10, 20, 30 centų, tai jaustųsi. O dabar, ką?“ – piktinosi vyras.
Tikisi mažesnių kainų
Mažesnių degalų kainų nori ir kiti panevėžiečiai:
„Sumažėjo centu, bet aukštos kainos.“
„Reikia – ir važiuoji, ir pili.“
„Kai valstybė nekontroliuoja, taip ir gaunasi – lobsta tie, kurie neturi sąžinės.“
Dyzelino kaina kai kuriose degalinėse nukrito žemiau 1,3 euro ribos. Pinga ir benzinas. Anot ekonomistų – tai pasaulyje pingančios naftos pasekmė.
„Rinkos vis labiau nerimsta dėl galimos recesijos Amerikoje ir pasaulio ekonomikos perspektyvų pablogėjimo. Naujausi JAV darbo rinkos rodikliai dar kartą patvirtino, kad situacija prastėja, ekonomika lėtėja. Papildomas veiksnys – Kinijos ekonominė situacija irgi pakankamai sparčiai blogėja“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Po vasaros elektros kainų šuolio, elektros vartotojai pagaliau sulaukė ir rekordinio kainos kritimo. Šviečia saulė ir pučia stiprus vėjas, dėl to daug elektros gamina saulės ir vėjo elektrinės, o po remonto visa galia pradėjo veikti ir elektros jungtis į Suomiją. Tad pirmadienį elektra buvo beveik nemokama – žemiausia darbo dienos didmeninė elektros kaina šiemet – kw/h kainavo pusę cento.
„Kainų svyravimus lemia lokalūs veiksniai. Tą nuosmūkį, kurė dabar stebėjome, matyt, lėmė atsinaujinančių elektros šaltinių pasiūla, turėjome saulėtus, vėjuotus orus“, – paaiškino „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kainos parduotuvėje toliau stebina
Pingant naftai, degalams, elektrai vartotojai jau reikalauja mažesnių kainų ir prekybos centruose. Duomenų agentūra skelbia užfiksavusi pusės procento defliaciją, esą tiek kainos Lietuvoje sumažėjo rugpjūtį, palyginti su liepa.
Štai ką apie tai mano kalbinti praeiviai:
„Kad pinga? Ne, šito nepastebiu.“
„Padaro akcijas kartais, bet nuo to tik juokinga.“
„Kainos pakyla ne 2–3 centais, pakyla 20 centų ir daugiau, ir ant euro.“
Per mėnesį labiausiai atpigo bulvės, pomidorai, paprikos, sodo baldai. Tačiau pabrango kava, šokoladas, automobilių dujos.
„Pagrindo savikainai mažėti yra, ypač toms įmonėms, kurios užsiima daug energijos ir logistikos reikalaujančių produktų kūrimų, pvz., duona. Niekas kainų nemažins, pardavimus didins akcijomis“, – įsitikinęs „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas.
„Kaina nėra diktuojama sąnaudų. Kaina yra diktuojama pasiūlos ir paklausos balanso, gamintojai stebi, kaip elgiasi vartotojai. Jei jie savo apetito nemažina, jie nemažins kainų vien dėl to, kad sąnaudos sumažėjusios“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
„Pricer“ pastebi, kad prekybininkai pradeda branginti pigiausius maisto produktus – per mėnesį pigiausių maisto prekių krepšelis pabrango beveik euru. Bendras kainų lygis per metus šalyje pakilo beveik procentu, o ekonomistai perspėja, kad rudenį kainos dar labiau pakils – brangs šildymas, šviežios daržovės, rūbai, o nuo naujųjų metų ir degalai dėl valdančiųjų didinamų akcizų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Nafta pinga ir brangsta. Turetu praeitį keli mėnesiai, kol naftos pigimas atsilieptų produktų kainoms. Greito kainų kritimo šiuo atveju nelaukim.
Kas liečia elektrą, tai čia kita kalba. Vasarą elektrą gamina saulės elektrinės, vėjo jėgainės. Kaina turėtų kristi. Bet to nėra. Todėl galima įtarti elektros tiekėjų kartelį dirbtinai didinant kainas.
Žemės ūkio produkcija. Grūdų kainos kritusios iki priešepideminio lygio. Pieno žaliavos kainos vienos mažiausių ES. Parduotuvėse kainų kritimo nėra.
Išvada : daug nedetalizuojant galima sakyti, jog Lietuvoje yra lobistų klanas, kuris de fakto valdo rinką. Dėl to neveikia rinkos reguliavimo mechanizmai, dėl to mes visi mokam už prekes ir paslaugas daugiau nei turėtume. Žodžiu, Lietuvoje yra gudrių verslinkų kurie įsigudrina paralelei valstybės nustatytiems mokesčiams pridėti dar ir savo pelno maržą. O valstybės institucijos to nenori matyti.
