Tačiau jau per artimiausius kelerius metus ši situacija gali gerokai pasikeisti, mat naujoji Europos Komisija yra pasiryžusi daug labiau apmokestinti aviacijos sektorių. Apie tai rašo įtakingas leidinys „Politico“.
Lengvatų naikinimas ir nauji mokesčiai
Skaičiuojama, kad aviacijos sektorius yra atsakingas maždaug už 4 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir beveik 14 proc. už transporto sektoriaus emisijų.
Tačiau skrydžiams neturėtų būti toliau taikomos įvairios mokestinės išimtys ir lengvatos, įsitikinęs Europos komisaras Wopke Hoekstra, kuris atsakingas ne tik už klimatą, bet ir mokesčius,
„Aš manau, kad principas „teršėjas moka“, kuriuo mūsų politika remiasi daugelyje sričių, yra teisingas. O, jeigu pažiūrėsime į aviacijos sritį, ten akivaizdžiai yra erdvės, kur galime žengti žingsnį“, – „Politico“ cituoja W. Hoekstra.
Skirtingai nei kitos pramonės šakos, aviacijos sektorius nemoka už taršos leidimus. Jų sistema ES sukurta tam, kad verslui neapsimokėtų teršti aplinkos, kad jis būtų suinteresuotas investuoti į mažiau taršias technologijas.
Tiesa, jau nuo 2026 m. ši išimtis nebus taikoma trumpojo nuotolio skrydžiams bendrijos viduje (dėl to dalis valstybių jau ir atsisako tokių skrydžių).
Tačiau W. Hoekstra turi tikslą įvesti ir minimalius akcizus aviaciniam kurui (tokie yra tiek dyzelinui, tiek benzinui ar kitoms kuro rūšims) ir panaikinti nulinį PVM tarptautiniams skrydžiams.
Kritikuoja siūlymą dėl naujų mokesčių
Suprantama, tokie planai nepatinka aviacijos lobistams ir jų organizacijoms, taip pat nuo turizmo ypač priklausančioms Pietų Europos šalims.
„Politikui sakyti, kad visa tai daroma dėl aplinkos... Tai yra visiška nesąmonė. Tai yra melas“, – sako Tarptautinės oro transporto asociacijos generalinis direktorius Willie Walshas.
Jo įsitikinimu, pinigai, surinkti iš naujų mokesčių aviacijai, niekada negrįš atgal į ją, kad būtų panaudoti įgyvendinant aplinkosaugos tikslus.
Esą nauji mokesčiai daugeliui gyventojų tik apsunkins galimybes skraidyti, sumažins orlaivių užpildymą, bet didžiausių teršėjų įpročių nepakeis.
Pasak W. Walsho, naujų mokesčių tikslas yra tik pajamų didinimas: „Ar jie sustabdys ką nors, norintį skristi privačiu lėktuvu? Ne, nesustabdys, ir įpročių nepakeis, čia yra esmė.“
Gruodžio pradžioje Europos Tarybos ekonomikos ir finansų ministrų susitikime, Viduržemio jūros valstybių atstovai pasisakė prieš minimalaus akcizo aviaciniam kurui įvedimą.
Graikijos ekonomikos finansų ministras Kostis Hatzidakis jame priminė, kad turizmas sukuria apie 20 proc. šios šalies bendrojo vidaus produkto.
Anot jo, akcizai aviaciniam kurui sumažins Graikijos turizmo sektoriaus konkurencingumą, bent jau palyginti su tomis kaimyninėmis šalimis, kurios nepriklauso ES. Dėl to taip pat yra susirūpinusios ir tokios valstybės, kaip Italija, Kroatija, Kipras ar Malta.
Skundžiasi dėl konkurencingumo
Oro linijų atstovai taip pat pabrėžia, kad nauji mokesčiai taip pat sumažins Europos skrydžių bendrovių konkurencingumą.
Europos komisaras W. Hoekstra pripažįsta, kad įvesti naujus mokesčius bus sudėtinga. Ir itin sudėtinga juos būtų taikyti viso pasaulio mastu.
Tačiau esą viena iš išeičių nepavykus įvesti mokesčių – taikyti taršos leidimų sistemą visus skrydžius iš ES. Tokiu atveju mokesčius mokėtų ir trečiose šalyse registruotos kompanijos.
Vis dėlto įgyvendinti susitarimus dėl klimato kaitos mažinimo bus sudėtinga. Net ir sprendimas drausti pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais nuo 2035 m. susilaukia vis daugiau kritikos.
Be kokiu atveju sprendimai dėl ES mokesčių pakeitimų priimami vienbalsiai. O kol kas nepanašu, kad visos šalys vieningai dėl jų sutartų.
