Išaugus aviacinio kuro kainai „Ryanair“ nebesiūlys bilietų mažiausiomis kainomis. Tai pripažino pats pigių avialinijų vadovas, rašo BBC.
Vidurinė kaina išaugs ketvirtadaliu
Kaip sako įmonės vykdomasis direktorius Michaelis O'Leary, 10 eurų bilietų era pasibaigė.
Jo teigimu, per artimiausius kelerius metus bendrovės parduodamų bilietų vidutinė kaina padidės ketvirtadaliu – nuo dabartinių 40 eurų iki 50 eurų.
Vis dėlto M. O'Leary tikisi, kad nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų, gyventojai nenustos skraidyti.
„Nėra jokių abejonių, kad žemutiniame rinkos segmente, mūsų tikrai mažos akcinės kainos – 0,99 euro ar 9,99 euro – manau, nebematysite tokių kainų artimiausius kelerius metus“, – kalbėjo verslininkas.
Kuro ir degalų kainos, kurios kelia skrydžių bilietų kainas, taip pat didina namų ūkių sąskaitas už šildymą ir elektrą. Kuo daugiau pinigų gyventojai išleidžia šioms būtiniausioms reikmėms, tuo mažiau jų lieka nebūtinoms išlaidoms – pavyzdžiui, atostogų kelionėms lėktuvu.
Vis dėlto „Ryanair“ vadovas tikisi, kad žmonėms dar liks pakankamai pinigų ieškoti pigiems skrydžiams:
„Mes manome, kad žmonės ir toliau skraidys dažnai. Bet aš galvoju, žmonės taps daug jautresni kainoms ir dėl to, mano požiūriu, žmonės tam išleis milijonus.“
Per pastaruosius dešimtmečius skrydžių bilietų kainos gerokai atpigo, tad gyventojai daug dažniau skraido lėktuvais ir taip kasmetines atostogas praleidžia svetur. Itin paaštėjo konkurencija tarp tokių žemų kaštų bendrovių, kaip „Ryanair“, „Wizzair“, „Easyjet“ ir kt.
Beveik grįžo į priešpandeminį lygį
„Ryanair“, „Wizzair“, „Air Baltic“ skraidina bene daugiausia Lietuvos keleivių. O per praėjusį mėnesį pavyko atstatyti net 97 proc. 2019 metais tuo pačiu metu buvusio keleivių srauto, praneša valstybės įmonė Lietuvos oro uostai.
Liepą per šalies oro vartus keliavo daugiau nei 577 tūkst. keleivių, aptarnauti 4795 skrydžiai. Kauno oro uosto rodikliai jau ketvirtą mėnesį iš eilės lenkia net rekordiniais laikomų 2019 m. rezultatus.
Per pirmus septynis šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose viso aptarnauta net 2,9 mln. keleivių.
2019 m. liepą Lietuvos oro uostuose aptarnauta 595 tūkst. keleivių, 2021 m. – 325 tūkst., o šiemet liepą – 577 tūkst. Auga ir skrydžių srautai: praėjusį mėnesį Lietuvos oro uostuose fiksuoti 4,8 tūkst. skrydžiai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 3,8 tūkst.
Rekordiniais laikomų 2019 m. liepą Lietuvos oro uostuose aptarnauta kiek daugiau nei 5,5 tūkst. skrydžių.
Per Vilniaus oro vartus praėjusį mėnesį keliavo 426 tūkst. Keleivių (95 proc. iki pandemijos buvusio mėnesinio srauto). Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per Vilniaus oro uostą keliavo 449 tūkst. keleivių.
Tuo metu Kauno oro uostas ketvirtą mėnesį iš eilės lenkia net priešpandeminius rodiklius. Praėjusį mėnesį per šį oro uostą keliavo 122 tūkst. Keleivių (107 proc. iki pandemijos buvusio mėnesinio srauto), kai rekordiniais laikomų 2019 m. liepą – 114 tūkst.
Palangos oro uostui pavyko atstatyti 89 proc. priešpandeminio keleivių srauto. Šių metų liepą per šiuos oro vartus keliavo 29 tūkst. keleivių, pernai – 17,6 tūkst., 2019 m. – apie 32 tūkst. keleivių.
Palyginti su birželio mėnesiu, augo ir vidutiniai lėktuvų užpildymo rodikliai – tradicinių vežėjų užpildymo rodiklis liepą siekė net 77 proc., o žemų kaštų oro bendrovių – 89 proc. Aviacijos ekspertų teigimu, panašūs rodikliai buvo fiksuojami ir prieš pandemiją.
