Prieš gerą pusmetį iki 50 JAV dolerių už barelį nukritusios „Brent“ naftos kainos buvo vertinamos kaip neįtikėtinai žemos. Nors atrodė, kad žemiau kristi jau nebebuvo kur, naftos kaina buvo nukritusi ir žemiau 30 JAV dolerių už barelį atžymos. Tokie pokyčiai tik dar kartą įrodė, kad turime pakankamai prastą nuojautą, kur gali būti naftos kainų dugnas.
Šiuo metu barelis „Brent“ naftos atsieina maždaug 36,8 JAV dolerio. Naftą išgaunančios valstybės kainą norėtų matyti gerokai aukštesnę dėl kelių priežasčių, tačiau joms kol kas sekasi sunkiai.
Sausio mėnesį Saudo Arabija ir Rusija pranešė ribosiančios naftos gavybą ir taip sukėlė nemenką triukšmą. Kita vertus, triukšmas labai greitai nurimo, mat abi šalys jau tuo metu buvo pasiekusios savo gavybos rekordus, taigi žadėti daugiau nedidinti gavybos nebuvo itin sudėtinga. Tiesa, Rusijos ir Saudo Arabijos pareiškimus parėmė ir kai kurios kitos OPEC šalys, tarp kurių – Kataras bei Venesuela. Tuo tarpu Iranas šį susitarimą nieko nelaukdamas pavadino juokingu. Vėlgi, tokia pozicija nuostabos nekelia. Ši šalis kaip tik ruošiasi reikšmingai didinti naftos gavybą, o tai tapo įmanoma atšaukus sankcijas, kurias ji buvo užsitraukusi dėl savo neskaidrių atominės energetikos programų.
Tačiau minėtų valstybių pažadai riboti naftos gavybą bent kol kas nieko nekeičia. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, kalbant apie naftos gavybą, reikia pastebėti, kad paklausa rinkoje ir toliau išlieka reikšmingai mažesnė už pasiūlą. Produkcijos perteklius pasaulinėje rinkoje visus 2015 metus laikėsi ir šiuo metu išlieka 1,5-2 mln. barelių per dieną. Antra, santykinai griežta didžiųjų pasaulio ekonomikų monetarinė politika neleidžia augti infliacijai bei gyventojų pajamoms, o tai atitinkamai prilaiko pasaulinės ekonomikos augimą. Ne paskutinį vaidmenį vaidina ir Kinija, kurios ekonomikos tempai praranda pagreitį.
Kalbėdami apie ateities perspektyvas, laukiame ne tik spartesnio pasaulio ekonomikos augimo, bet ir laisvesnės monetarinės politikos iš didžiųjų centrinių bankų: Europos, Japonijos (ją matome šioms institucijoms nustatant neigiamas palūkanų normas) ir JAV (manoma, kad po palūkanų normos kilstelėjimo gruodį, šiemet ji keliama daugiau nebus).
Tokia monetarinė politika ilgainiui turėtų padaryti reikšmingesnę įtaką pasaulio ekonomikos augimui ir taip stumtelėti naftos paklausą. Tačiau, kaip dabar matome, šie procesai užtruks gerokai ilgiau, nei būtume drįsę galvoti prieš pusmetį. Todėl, „Danske Bank“ atnaujintomis prognozėmis, vidutinė „Brent“ naftos kaina šiais metais pasieks 38 JAV dolerius už barelį, o kitąmet pakils iki 49 JAV dolerių už barelį.
Laukdami kainos pokyčių ateityje, šiemet stebėsime, kaip su valstybių biudžeto iššūkiais tvarkytis sekasi naftą išgaunančioms valstybėms. Visos jos (su labai retomis išimtimis) biudžetus planavo, pasiremdamos gerokai aukštesne naftos kaina, nei yra dabar. O tai kelia nerimą, kad jautri geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose bei akivaizdžios kituose regionuose išgaunančių naftą valstybių finansų problemos, ypač Venesuelos, gali pasikeisti į blogąją pusę. Naftos gavyba – viena pagrindinių industrijų šiose šalyse, tad nesant galimybių stabilizuoti trapią valstybės finansų situaciją, karštųjų taškų skaičius geopolitinės rizikos žemėlapyje gali dar labiau išaugti.
Tačiau grįžtant prie kasdieninių finansų tvarkymo, su kuo susiduria, matyt, kiekvienas namų ūkis bei vartotojas, benzinas šalyje ir toliau išliks pigus. Susirūpinimą dėl jo kainų augimo galime atidėti kitiems metams.
Komentaro autorė – Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
