Pieno supirkimo kaina Kelmės rajone pasiekė rekordą – 50 centų už kilogramą. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės rajono skyriaus pirmininko Romo Dociaus, ūkininkai, ieškodami išeities, mažina karvių bandas arba likviduoja ūkius.
„Su žemdirbiais bendrauju kiekvieną dieną. Todėl puikiai žinau situaciją. Pieno supirkimo kainos krenta, ūkininkai liūdni, valstybės požiūris į žemdirbius nepakankamai dėmesingas, perdirbėjai savivaliauja“, – pasakojo Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus.
Nevienodos kainos
Kelmės rajono pieno gamintojams supirkėjai moka įvairias kainas, labiausiai skriaudžiami smulkių ūkių savininkai. „Supirkėjai informavo ūkininkus, kad nuo rugsėjo pirmosios už kilogramą pieno bus mokoma tik 50 ct. Kai vienas stambaus pieno ūkio gamintojas pareiškė, kad nutrauks sutartį ir pieną tieks kitai įmonei, jam supirkėjas iš karto pasiūlė didesnę – 70 ct kainą. Kiti stambūs pieno gamintojai už kilogramą žaliavinio pieno gauna 60 ct“, – sakė LŪS Kelmės rajono skyriaus pirmininkas.
Šio rajono ūkininkas Albertas Brazys pieno gamintojams per dieną patiekia 3 tonas pieno. Jam žemės ūkio kooperatyvas „Pienas Lt“ moka 60 ct už kg. Ūkininkas teigė, kad karvių laikyti neapsimoka, nes dirbama nuostolingai. Pasak A.Brazio, katastrofiška situacija pieno ūkyje susiklostė ne tik dėl Rusijos embargo, bet ir dėl pieno perdirbėjų nesąžiningumo. Pieno ūkių savininkai tvirtina, kad jei ir toliau vyraus mažos pieno supirkimo kainos, ūkiai bankrutuos. „Ūkininkai ieškos kitų galimybių. Daug kas svarsto užsiimti mėsinių galvijų auginimu“, – pabrėžė A.Brazys. Kelmės rajono ūkininkas Vigantas Astrauskis jau atsisakė pieno ūkio. „Ūkininkavau 20 metų, laikiau apie 70 melžiamų karvių. Sumažėjusi pieno supirkimo kaina privertė mažinti karvių bandą. Džiaugiuosi, kad likvidavau pieno ūkį“, – sakė V.Astrauskis.
Žlugdomas pieno sektorius
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės rajono skyriaus pirmininkas Romas Docius sakė, kad pieno gamintojams nepavyksta susikalbėti su perdirbėjais. „Gėda, kad pieno supirkėjai už litrą pieno moka tiek, kiek jie nori. O taip yra todėl, kad su ūkininkais niekas nesiskaito. Valdžia lieka nuošalyje. Ką daryti ūkininkams? Jiems dabar sudėtinga. Dauguma smulkių pieno ūkių savininkų, neturėdami lėšų gyvulių pašarui ir priežiūrai, juos jau pardavė. Jei taip bus ir toliau, pieno ūkio sektorius bus sužlugdytas“, – tvirtino R.Docius. Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas J.Rimkus sakė, kad žemdirbiai pavargo nuo tuščių valdžios pažadų.
Ūkininkai, negalėdami išgyventi, pasirenka įvairius kelius. Jaunesni likviduoja ūkius ir su šeimomis išvyksta į užsienį, vyresni mažina galvijų bandas, ieško kitos veiklos bei ryžtasi gyventi iš pašalpų. „Valstybė žemdirbius pastato į tokią poziciją, kurioje jie neturi kur dėtis, nes jiems kainą diktuoja ne pasaulinė rinka, o perdirbimo įmonės. Ekonomistai sako, kad jei įmonė prarado rinką, ji turi bankrutuoti. Tačiau ar kas nors iš pieno supirkėjų ir perdirbėjų jau bankrutavo? Jie nebankrutavo, nes valstybės vadovai perdirbėjams leidžia tą daryti ir jie visą savo verslo riziką sukrauna žemdirbiams ant pečių“, – dėstė J.Rimkus. Pasak Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo, valstybė turi ieškoti sprendimų ir padėti žemdirbiams. „Pastaruoju metu padėtis pieno sektoriuje yra tokia prasta, kad prastesnės negali būti. Ūkininkai atsisakys šios veiklos, tačiau nepamirškime, kad norint užauginti karvę reikia 4 metų“, – pridūrė J.Rimkus.
Bando padėti ūkininkams
Kelmės rajono žemdirbiams stengiasi padėti savivaldybė. Šių metų savivaldybės biudžete numatyta 50 tūkst. litų laikantiesiems iki 20 karvių ir deklaravusiesiems iki 50 ha žemės ūkio naudmenų paremti. Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Joana Miliauskienė sakė, kad šia galimybe pasinaudojo apie 20 ūkininkų. Jiems buvo skirtos 1–3 tūkst. Lt sumos. Pasak J.Miliauskienės, smulkių pieno ūkių savininkai paraiškose nurodė, kad įsigijo melžimo aparatus, šaldytuvus ar kitą pieno ūkyje reikalingą įrangą, taip pat ir pašarų gaminimo įrangą. Ūkininkams paremti planuojama panaudoti ir Savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos lėšas. Tam numatyta 70 tūkst. Lt.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto pramonės skyriaus vedėja Lilija Tepelienė sakė, kad Rusijos embargas labiausiai palietė pieno sektorių. Mažindami kainas, perdirbėjai visą naštą sukrovė ant pieno gamintojų pečių. Todėl dabar ieškoma galimybių, kaip šią naštą palengvinti. „Praėjusią savaitę ŽŪM lankėsi Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas, kuris susitiko su žemdirbių atstovais ir perdirbėjais. Kalbėjome apie galimybes kompensuoti patirtus nuostolius. Komisaras pažadėjo Lietuvos žemdirbiams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, paramą ir palaikymą“, – sakė L.Tepelienė. Pasak ŽŪM Maisto pramonės skyriaus vedėjos, artimiausiu metu Europos Komisijai bus pateikta nuosekli ataskaita apie žemdirbių patirtus nuostolius.
„Stengiamės, dirbame žemdirbių naudai ir tikimės teigiamo rezultato“, – pridūrė L.Tepelienė. Tikimasi, kad EK atsižvelgs į Lietuvos prašymą ir spalį leis mokėti padidintas avansines tiesiogines išmokas žemdirbiams. Avansinis mokėjimas turėtų būti iki 70 proc.
Jolita Žurauskienė
