Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios trys pieno perdirbimo įmonės, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio Sūris“ ir Vilkyškių pieninė, per tris šių metų ketvirčius uždirbo iš viso 30,354 mln. Lt konsoliduoto grynojo pelno, tai 17,05 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Visą pelną įmonėms sužėrė eksporto rinkos.
„Pieno centrui“ priklausančių įmonių konsoliduoti pardavimai per tris ketvirčius sudarė 1,023 mlrd. Lt ir buvo 1,85 proc. didesni nei prieš metus (1,005 mlrd. Lt).
„Eksportas yra pagrindinė Lietuvos pieno pramonės bei pieno gamintojų išlikimo ir sėkmingo augimo sąlyga – ten uždirbamas visas pelnas, kuris padengia vidaus rinkoje patirtus nuostolius. Lietuvos rinka smukusi gana ženkliai ir toliau smunka, tuo tarpu pieno supirkimo kainos nuo metų pradžios tik augo. Reikia daug labai aukštos kokybės pieno, kad galėtume konkuruoti su užsienio perdirbėjais ir Lietuvos ūkininkams galėtume ir toliau mokėti vieną aukščiausių Europos šalių tarpe kainą už perkamą žaliavinį pieną“, – teigia Linas Sasnauskas, „Pieno centro“ atstovas.
„Rokiškio sūrio“ konsoliduotas grynasis pelnas per 9 mėnesius sudarė 12,526 mln. Lt, arba 29,19 proc. daugiau nei pernai sausį – rugsėjį, o pardavimai lyginamuoju laikotarpiu krito 8,96 proc., iki 390,384 mln. Lt.
Vilkyškių pieninės grupės grynasis pelnas per 9 mėn. pasiekė 8,059 mln. Lt, tai 27,44 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės sausio – rugsėjo pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 56,14 proc., iki 179,071 mln. Lt.
„Pieno žvaigždės“ per tris ketvirčius uždirbo 9,769 mln. Lt konsoliduotą grynąjį pelną, tai 1,45 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o grupės pardavimai lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 1,6 proc., iki 453,63 mln. Lt.
„Žvelgiant į ilgalaikes perspektyvas, kol kas panašu, kad eksporto rinkose paklausa ir geros kainos išsilaikys dar porą metų. Užsienio rinkos didžiąja dalimi lems ir Lietuvos pieno perdirbėjų veiklos rezultatus – jei kainos netikėtai kristų, tai itin neigiamai paveiktų visą sektorių“, – tikina L. Sasnauskas.
Jis aiškina, kad 2009 m., kuomet pasaulio ekonomika pradėjo rodyti atsigavimo ženklų, pieno produktų paklausa pradėjo augti, tačiau pieno gamybos apimtis atsilieka – ūkininkai prašo didesnių kainų. Taip esą įsisuka „kainų karuselė“, kuri aprimsta tuomet, kai pasiūla ir paklausa susibalansuoja.
