Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius tikina, kad pieno supirkimo kainos pradėjo kristi nuo balandžio pradžios, o gegužės pradžioje kaina dar sumažėjo.
„Kalbant apie paskutinius mėnesius, pieno supirkimo kainos pradėjo kristi nuo balandžio 1 d. apie 2–3 ct/kg., tokia pat suma nukrito ir nuo gegužė 1 d.
Kooperatyvams, kurie superka pieną iš savo narių ir paskui parduoda jį perdirbėjams, kaina, palyginti su kovo mėnesiu, nuo gegužės 1 d. nukrito apie 8 ct/kg, o tai yra apie 25–27 proc.“, – sako E. Bičius.
Nors žaliavinio pieno kaina krenta, naujausi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenys rodo, kad daugumos pieno produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos didžiųjų tinklų parduotuvėse nesikeičia arba keičiasi tik labai nežymiai.
„Sunku prognozuoti, kaip keisis mažmeninės pieno produktų kainos, nes jos dažnai nekoreliuoja su situacija didmeninėse ir pasaulio rinkose, kuriose stebimas pieno produktų kainų mažėjimas.
Pavyzdžiui, mažmeninės sviesto kainos pas mus yra didžiausios nuo 2016 m., nors didmeninės sviesto kainos Lietuvoje ir kitose ES valstybėse mažėja.
Mažmeninės kainos didėjimas susijęs su mažmeninės prekybos dalies didėjimu sviesto kainų grandinėje. Ši dalis mažmeninės sviesto kainos struktūroje pastoviai didėjo nuo 2018 m. IV ketvirčio. Tikėtina, kad pieno produktų kainos išliks stabilios su nedidele mažėjimo tendencija“, – aiškina ŽŪIKVC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus specialistė Dovilė Grauzdytė.
Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, jų turimais duomenimis, nuo karantino pradžios pieno mažmeninės kainos nesikeitė, sviestas pigo 1,46 proc., sūriai taip pat pigo 1,64 proc., grietinė brango 0,35 proc., labiausiai brango liesa varškė – 3,26 proc., kefyras – 2,74 proc.
Žaliavos kaina nedaro didelės įtakos produktų kainai
Anot „Pieno centro“ vadovo E. Simonio, pieno supirkimo kainų dinamiką diktuoja rinka: kiekvieną pavasarį kaina krenta dėl sezoniškumo, kai išauga pieno kiekiai, mažėja riebalų, baltymų kiekis piene. Supirkimo kainai įtaką daro ir pasaulinės tendencijos dėl koronaviruso neigiamų pasekmių pasaulio rinkoms, kuriose fiksuojamas žaliavinio pieno ir produktų kainų kritimas.
„Lietuva priklauso nuo eksporto, kadangi daugiau kaip pusę pagamintos produkcijos eksportuoja. Lietuviškų pieno gaminių eksporto apimtys smarkiai krito. Taip pat prisideda ir savi iššūkiai vidaus rinkoje.
Pieno produktų pardavimai krito dėl susitraukusio vartojimo, nes užsidarę restoranai, viešbučiai, darželiai ir mokyklos karantino metu iš viso neperka pieno gaminių, o tai sudaro apie 20 proc. viso vidaus vartojimo“, – aiškina „Pieno centro“ vadovas.
Anot jo, gaminių kaina negali kisti lygiai tiek, kiek keičiasi žaliavos kaina, nes ji sudaro tik dalį galutinio produkto kainos.
„Atskirai reikia įvertinti kiekvieno rinkos dalyvio patiriamus veiklos kaštus visame pieno produktų gamybos cikle – nuo žaliavinio pieno pagaminimo fermoje, jo perdirbimo į sūrį, sviestą, varškę ir kitus produktus iki pieno gaminių atsiradimo ant mūsų stalo“, – sako E. Simonis.
Pasak ŽŪIKVC specialistės D. Grauzdytės, analizuojant istorinę žalio pieno supirkimo bei pieno produktų didmeninių ir mažmeninių kainų informaciją 2017–2020 m. I ketv. laikotarpiu, galima pastebėti, kad jos daugiau mažiau išlieka stabilios su tam tikrais nedideliais svyravimais. Nors žalio pieno supirkimo kainų pokyčiai metų eigoje yra ženklūs Taigi, pieno žaliavos kainų kritimas dar nereiškia ženklaus pieno produktų kainų sumažėjimo parduotuvėse.
„Pieno produktų mažmeninių kainų struktūra susideda iš žalio pieno gamintojo, didmeninės prekybos (perdirbėjo), mažmeninės prekybos ir PVM dalių. Kiekviena iš šių dalių gali turėti įtakos kainai.
Pavyzdžiui, 2020 m. I ketvirtį procentinėje geriamojo pieno ir Tilsit sūrių kainų struktūroje žalio pieno gamintojo dalis didėjo, o didmeninės prekybos (perdirbėjo) – mažėjo.
Sviesto mažmeninės kainos struktūroje stebimos priešingos tendencijos. Analizuojamu laikotarpiu žalio pieno gamintojo dalis mažėjo, o didmeninės prekybos (perdirbėjo) – didėjo. Mažmeninės prekybos dalis procentinėje kainos struktūroje didėjo visose pieno gaminių kainų grandinėse“, – įžvalgomis dalijasi D. Grauzdytė.
ŽŪM atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad žialiavos kaina nedaro didelės įtakos pieno produktų kainai.
„Vidaus rinkoje didelių mažmeninių kainų svyravimų dėl žalio pieno supirkimo pokyčių nėra. Vidaus rinkoje pieno produktų mažmeninės kainos daugiau priklauso nuo vartotojų perkamosios galios ir susiklosčiusios rinkos struktūros“, – komentuoja ŽŪM.
Gamintojai priklausomi nuo perdirbėjų?
LPGA direktorius E. Bičius teigia, kad pieno gamintojai yra priklausomi nuo perdirbėjų ir prekybininkų, neturėdami pasirinkimo jie taikstosi su diktuojamomis taisyklėmis, o kai kuriems galiausiai tenka trauktis iš žaliavinio pieno gavybos.
„Pieno supirkimo rinką Lietuvoje valdo perdirbėjai ir prekybininkai, pieno gamintojai čia neturi derybinių galių. Perdirbėjai prieš kelias dienas iki mėnesio pradžios pareiškia, kad dėl viruso pasaulyje nukrito pieno produktų kainos ir jie negali mokėti už pieną daugiau.
Pieno gamintojai negali sandėliuoti žaliavinio pieno, jie gali tik iki dviejų parų palaikyti šaldytuvuose, o tuo naudojasi perdirbėjai. Pieno gamintojams pastaraisiais metais pieno supirkimo kaina buvo gana nedidelė, palyginti su išaugusiomis pašarų, papildų, paslaugų ir darbuotojų išlaikymo išlaidomis.
Dėl visos susiklosčiusios situacijos pajamos dabar dar kris iki 20 proc. Dalis pieno gamintojų nematydami ateities traukais iš pieno gamybos“, – pasakoja E. Bičius.
Anot ŽŪM atstovų, pieno supirkimo įmonių ataskaitos apie rodo, kad pieno kaina balandį mažėjo 15–40 eurų už toną, o gegužės viduryje bus aišku, kokios pieno supirkimo kainos buvo balandžio mėnesį.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo laikotarpiu prasideda vasaros sezonas, superkamo pieno kiekis išauga ir pieno supirkimo kaina įprastai mažėdavo dėl sezoniškumo. Tačiau šiais metais vis tik didžiausią įtaką kainos kritimui daro situacija dėl COVID-19 viruso, nestabilumas eksporto rinkose, tiekimo grandinių sutrikdymas“, – situaciją komentuoja ŽŪM.
ŽŪIKVC duomenimis, šių metų kovo mėn. Lietuvoje vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina siekė 310,86 eurus už toną (be PVM) – 0,19 proc. mažesnė nei vasario mėn., bet 1,73 proc. didesnė nei 2019 m. kovo mėn.
Išankstiniais Lietuvos pieno supirkimo ir perdirbimo įmonių pateiktais duomenimis, šių metų balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina turėtų sumažėti apie 9,7 proc. Tuo tarpu 2019 m. balandžio mėn., palyginti su tų pačių metų kovo mėn., Lietuvoje vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 1,37 proc. (iki 301,36 eurų už toną).
Rengia paramos schemas pieno sektoriui
Kaip teigia ŽŪM atstovai, ministerija šiuo metu intensyviai dirba rengdama galimas paramos schemas pieno sektoriui, komunikuoja su pieno sektoriaus atstovais dėl galimų schemų projektų, tačiau svarbu tai, kad visos paramos schemos turi būti suderintos su Europos Komisija (EK) ir tik gavus leidimą jos būtų aktyvuotos.
„Jau gegužės 7 d. startuoja privataus sandėliavimo parama lieso pieno milteliams, sviestui ir įvairiems sūriams. Ši parama nėra skirta tiesiogiai pieno gamintojams, tačiau ji leidžia laikinai sumažinti pieno gaminių pasiūlą rinkoje ir taip palaiko pieno bei pieno produktų kainas“, – nurodo ŽŪM.
Pieno gamintojai surengė simbolinę protesto akciją prieš tokią EK paramą privačiam pieno produktų saugojimui. Akcijos metu vieno ūkininko laukuose buvo išbarstyti pieno miltai, taip siekiant atkreipti dėmesį, kad priemonės esančiai krizei suvaldyti turi būti efektyvesnės.
LPGA išplatinatem pranešime teigiama, kad Lietuvos pieno sektoriuje situacija šiuo metu kritinė. Už žaliavinį pieną ūkininkams mokama kaina kritusi iki istorinių žemumų. Tam, kad pieno gamintojų siūloma laikina krizės valdymo priemonė pasiteisintų, ji turi būti koordinuotai vykdoma visoje ES, o už laikinai sumažintą pieno kiekį ūkininkams turi būti adekvačiai kompensuojama.
Nurodoma, kad norint suvaldyti krizę pieno sektoriuje būtina imtis priemonių, kuriomis būtų tiesiogiai mažinamas žaliavinio pieno kiekis. ES negali remti sviesto ir pieno miltų sandėliavimo ir subsidijuoti jau pagamintų produktų saugojimą.
„Sandėliuose esantys produktai tebėra pasiūlos grandinės dalis, tad atitinkamai mažina žaliavinio pieno kainą. Siūlomus 30 milijonų eurų verčiau skirti ne privačiam saugojimui, o pieno kiekio mažinimo schemai“, – rašoma LPGA išplatintame pranešime.
Anot ŽŪM atstovų, imamasi ir daugiau priemonių: keičiami teisės aktai, reglamentuojantys UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijų teikimo tvarką. Taip pat keičiami teisės aktai, padidinant iki 100 proc. ir palūkanų, ir garantinės įmokos kompensaciją šiuo metu paramos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems ūkio subjektams, imantiems paskolas tiek trumpalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti, tiek paskolas investicijoms finansuoti ir perkantiems turtą lizingu.
Europos Komisija padidino avansinius mokėjimus: tiesioginių išmokų nuo 50 proc. iki 70 proc., o kaimo plėtros išmokų nuo 75 proc. iki 85 proc., ūkininkai šias avansines išmokas gaus jau nuo spalio vidurio.
