Bendra tyrimų rinka Lietuvoje 2012 metais augo apie 5,1 proc. ir pasiekė apie 40 mln. litų. Iš jų apie 90 proc. sudarė Lietuvos rinkos ir socialinių tyrimų asociacijos (toliau – LRSTA) narių pardavimai. Šiuo metu asociacijai kol kas priklauso dvylika Lietuvoje veikiančių tyrimų bendrovių, kurių veikla atitinka griežčiausius profesinius reikalavimus bei pasaulinių tyrimų kokybės standartus.
Vidutiniškai vienas žmogus rinkos tyrimams per metus Lietuvoje išleidžia apie 13 litų. Lyginant su kai kuriomis Europos šalimis, šios išlaidos vienam piliečiui gali siekti ir virš 100 litų. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia apie 125 litus.
„Išlaidos rinkos tyrimams Lietuvoje kol kas labai mažos, palyginti su išlaidomis išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Tačiau po kelerių metų nuosmukio Lietuvoje matomas akivaizdus rinkos dalyvių atsigavimas – visa rinkos tyrimų industrija 2012 metais augo daugiau nei infliacija šalyje. Taip pat vis labiau domimasi naujais tyrimais. Tai tik patvirtina, kad Lietuvoje veikiančios įmonės jau nebemąsto, kaip išgyventi sunkmetį, bet optimistiškai planuoja ateitį. Investuodamos į rinkos tyrimus, jos ieško sprendimų, kaip patenkinti savo klientų poreikius bei auginti vidaus vartojimą. Būtent šie veiksniai lemia ekonominę šalies plėtrą“, – teigė LRSTA Prezidentas Artūras Urbonavičius.
LRSTA kontroliuoja, ar visi rinkos tyrėjai šalyje laikosi griežčiausių profesinių reikalavimų, t. y. ar jų veikla atitinka pasaulinių tyrimų standartus – ESOMAR (The European Society for Opinion and Marketing Research) kodeksą – kuris reguliuoja etišką ir kokybišką rinkos tyrėjų veiklą tarptautiniu mastu. Tačiau šiandien šiuos reikalavimus atitinka tik dalis mūsų šalyje veikiančių tyrimų bendrovių.
„Susidūręs su rimtais iššūkiais, verslas pirmiausia privalo išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė tokią situaciją. Rinkos tyrimai bei kliento poreikių pažinimas – geriausia investicija į savo verslo augimą, o tokia investicija neabejotinai turi duoti grąžą. Tačiau Lietuvoje itin dažnai susiduriame su požiūriu, kad neverta išlaidauti rinkos tyrimams. Arba – kad rinkos tyrimus perkančios organizacijos gali nusipirkti sau „palankius“ rezultatus, kuriuos pasitelkusios galės formuoti visuomenės nuomonę. Atskleisti nesumeluotus, kartais nesakomus ar net neįsisąmoninamus vartotojo poreikius gali tik profesionaliai atliktas rinkos tyrimas. O profesionalumą lemia tik griežčiausių etikos standartų laikymasis bei moksliškai pagrįstų tyrimų metodikų taikymas“, – sakė A. Urbonavičius.
Siekiant užtikrinti etišką rinkos veiklą, vienas iš pagrindinių 2013 metų LRSTA prioritetų – tyrimų viešųjų pirkimų taisyklių tobulinimas. Jis padėtų apsaugoti rinką nuo neturinčių kvalifikacijos tyrėjų bei jų vykdomų tikrovės neatspindinčių tyrimų. Pastaruoju metu ši tendencija Lietuvoje kelia didelį susirūpinimą ir perkančiosioms organizacijoms, ir visai tyrimų rinkos reputacijai.
Taip pat šiais metais didelis dėmesys bus kreipiamas į rinkos tyrimų srities plėtrą. Bus siekiama diskutuoti ir dalytis patirtimi su kolegomis, šviesti bei informuoti visuomenę ir žiniasklaidą apie rinkos tyrimus, jų poreikį, naudą, įspėti apie galimas neprofesionaliai dirbančių rinkos tyrėjų grėsmes.
Visame pasaulyje rinkos tyrimų industrija 2011 metais sumažėjo 3,8 proc. ir sudarė 88,8 mlrd. litų. Europos tyrimų rinka kol kas išlieka stipriausia – ji sudarė beveik pusę, t.y. 42 proc. arba 37,4 mlrd. litų nuo pasaulinės tyrimų industrijos.
