Įstatymo projektą užregistravę dar ankstesnės kadencijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai Tomas Tomilinas ir Virginija Vingrienė nurodė, kad naujas pasiūlymas Lietuvoje įrengti vadinamus padangomatus leistų perdirbti daugiau padangų, o aplinka būtų mažiau teršiama. Projekte pažymima, kad įrengus specialius konteinerius – padangomatus – būtų surinkta apie 95 proc. į rinką patenkančių padangų.
Be to, įrengti konteineriai veiktų panašiu principu kaip taromatai. Štai pristačius senas padangas į padangomatą, jums būtų grąžinamas padangų pirkimo metu sumokėtas papildomas užstato mokestis.
Pasiūlymą vadina šešėlinio verslo skatinimu
Visgi Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas Ainis Petkus tikina, kad politikų siūlymas taps našta legaliam verslui, o rinkoje pradės augti šešėlis, todėl užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus taps neįmanoma.
„Tai yra ne tik niekinis pasiūlymas. Legalus verslas bus apkraunamas papildomais mokesčiais, įpareigojimais, bus skatinamas juodosios rinkos gyvavimas. Kodėl jie visą laiką siūlo projektus tik tiems, kurios galima pagauti už ausų, kurie yra matomi, lengvai identifikuojami?
Čia yra bandymas numesti viską ant legaliai dirbančių verslininkų pečių. Dėl to pajusime atotrūkį kainų atžvilgiu. Pavyzdžiui, jeigu už užstatą reikės sumokėti 5 eurus, už keturias padangas jau išeitų 20 eurų. Tad kaip žmogus nesižvalgys į juodąją rinką ir iš ten nepirks padangų? Visi pirks iš „juodulių“, – įsitikinęs A. Petkus.
Ragina įvesti licencijas
Autoservisų atstovas mąsto, kad pokyčiai yra kuriami ne ten, kur reikia. Pasak A. Petkaus, pirmiausiai reikėtų tinkamai užtikrinti, kad padangų pardavėjų ar kitų automobilių remontuotojų verslas būtų licencijuotas, tai įvykdžius, pradėtų veikti visi kontrolės mechanizmai, kurie leistų nustatyti, kas tiekia padangas rinkoje.
„Reikia įvesti licencijas. Jas įvedus, mes iškart nustatome, ar darbininkas, meistras turi kompetenciją ir kvalifikaciją kažką daryti automobiliui, verstis padangų verslu, ar neturi. Tada šita rinka pradės irgi ryškėti kaip identifikuojama, įsijungs visi kontrolės mechanizmai, taip pat ir padangų verslą, išnaikintume apie 60 proc. juodosios rinkos“, – pastebėjo pašnekovas.
Padangos pabrangtų?
Su siūlomų pakeitimų įgyvendinimu nesutinka ir Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, kuris tikina, kad nors idėja skamba gražiai, realybėje toks pakeitimas būtų sunkiai įgyvendinamas.
„Idėja turbūt graži, bet tikrai manau, kad čia yra šaunama pro šalį, nes reikia pažiūrėti, ar tai, ką galima padaryti su pakuotėmis, įmanoma ir su padangomis. Šiuo metu padangos vidaus rinkoje tiekiamos pagal tris grupes.
Pirma, patiekiamos atskirai – tai naujos ir naudotos padangos, kurias tiekia gamintojai ir importuotojai. Jų oficialiai yra apie 28 tūkst. tonų per metus.
Antra, padangos į rinką patenka su automobiliais. Tokių padangų yra apie apie 9 tūkst. tonų per metus. Be to, apie 4 tūkst. tonų padangų patenka su šešėline rinka.
Tam, kad galėtumėme vykdyti užstato sistemą, padangos vidaus rinkoje turi būti suženklintos. Jeigu visas padangas, esančias vidaus rinkoje, būtų galima pigiai ir efektyviai paženklinti, tai turbūt būtų nebloga sistema. Tačiau reikia nepamiršti, kad į Lietuvą importuojami automobiliai taip pat patenka su padangomis, jas irgi reikėtų ženklinti“, – pastebėjo pašnekovas.
A. Skinulis priduria, kad legaliam verslui tai kainuotų milžiniškus pinigus, todėl kyla rizika, kad padangos gali pabrangti.
„Taip, gamintojai turi galimybių ir dabar jie savo gaminius ženklina, bet jie tai daro, kad nebūtų klastočių. Tikrai tokio ženklinimo negalima pritaikyti depozitui, nes padangos patenka įvairiais būdais ir su šešėliu.
Jeigu bus nuspręsta grąžinti užstatą už kiekvieną priduotą padangą, tai legaliam verslui kainuos milžiniškus pinigus ir padangos labai pabrangs, o rezultatas toks – iš kitų valstybių gali pradėti plaukti padangos ir jos gali būti priduodamos, jeigu bus nepasirinktas ženklinimo principas“, – pastebėjo A. Skinulis.
Lietuva taptų Europos sąvartynu
Nors taromatų sistema Lietuvoje pasiteisino ir žmonės noriai priduoda tarą į tam skirtas vietas, Aplinkos apsaugos instituto vadovas aiškina, kad padangų atveju toks būdas taptų brangus ir neefektyvus, o galiausiai Lietuva taptų atliekų sąvartynu, todėl vertėtų apsvarstyti kitą būdą.
„Gėrimų pakuotes suženklina gamintojai – tai yra brangu, bet efektyvu. Dėl padangų yra kitaip – tai būtų brangu ir labai neefektyvu. Be to, kas ir už kokias lėšas sutvarkys padangas, kurios bus nepaženklintos? O jeigu padangų neženklinsime ir grąžinsime visiems, kas priduoda, tai mes tapsime visos Europos sąvartynu.
Yra labai parastas būdas, kaip šią problemą būtų galima išspręsti: visi, kurie vidaus rinkai tiekia padangas, turėtų prisidėti prie jų sutvarkymo pagal užimamą rinkos dalį“, – mano A .Skinulis.
Pasiūlymą koreguos
Tuo metu valstiečių partijos narė Virginija Vingrienė pastebi, kad padangomatų idėja nėra galutinė, ji bus svarstoma ir derinama.
Be to, politikės teigimu, kritikos strėlės rodo neįsigilinimą į situaciją, o toks siūlymas ateityje turėtų pasiteisinti.
„Manau, kad neįsigilinta į situaciją, nors bandėme ir diskutuoti. Čia buvo įvairių klausimų, tačiau, pabendravus su didžiaisiasiais padangų gamintojais, jie jas jau dabar ženklina. Tai praktiškai tą patį ženklinimą būtų galima panaudoti ir identifikavimo sistemai. Patys gamintojai žiūri į aplinką draugiškai, jie sumoka pinigus už sutvarkymą.
Šiuo atveju tas ženklinimas pasitarnautų ne vien tik, kad sugrąžintumėme padangą, bet ir ją atsektumėme pagal gamintoją, ir kad tikslingai būtų finansuojama.
Įstatyme nurodyta, kad tie, kas įveža automobilius, taip pat turi susimokėti už padangų sutvarkymą. Čia, be abejo, yra daug diskutuotinų klausimų, ministerija turės parengti poįstatyminius aktus ir tą patį ženklinimo pavyzdį, ir identifikavimo sistemą“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, kol kas neatskleidžiama, koks būtų užstato dydis. Projekte numatoma, kad savivaldybės teritorijoje turi būti pastatytas ir naudojamas ne mažiau kaip vienas padangomatas.
