Mokesčių mokėtojų pinigus skirdama ne merdėjančiam šalies verslui prikelti, o pasaulio turtuoliams remti, Vyriausybė džiaugiasi keliais tūkstančiais naujų darbo vietų, kai jų trūksta jau trečdaliui milijono šalies piliečių.
Premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys vakar džiūgavo, kad pagal pritrauktas užsienio investicijas Lietuva gerokai lenkia ir Latviją, ir Estiją.
Nauja pašalpa amerikiečiams
Agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Nocius priduria, kad šalies patrauklumas yra taip išaugęs, jog užsienio investuotojų dėka mūsų valstybė sukūrė ir daugiausia naujų darbo vietų visose Baltijos šalyse. Nuo šių metų sausio iki spalio Lietuvoje atsirado net 2821 nauja darbo vieta.
Tiesa, investuotojų medžiotoju jau vadinamas A.Kubilius pamiršta pasakyti, kad šis pomėgis itin daug kainuoja.
Už tai, kad Lietuvoje savo padalinį atidarytų bankas “Barclays", mūsų šalis įsipareigojo sumokėti beveik 5 mln. litų. Greitųjų pinigų pervedimo įmonei “Western Union" už apie 200 laisvų darbo vietų sukūrimą paklosime apie 6,5 mln. litų, o kompiuterių gigantės IBM buvimas Lietuvoje penkerius metus mūsų šaliai atsieis apie 210 mln. litų.
Vakar Ūkio ministerija pasidžiaugė dar viena investicija į investuotoją. Vykdant finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų per programą “Intelektas LT+" net 7,13 mln. litų skirta bendrovės “Fermentas" integruotam molekulinės biologijos tyrimų centrui kurti. Tiesa, dar šių metų pavasarį visos “Fermento" akcijos buvo parduotos JAV įmonei.
Nors Vyriausybė skiria milijonus porai tūkstančių naujų darbo vietų sukurti ir neapčiuopiamiems ateities planams, šiuo metu Lietuvoje jau yra apie 300 tūkst. bedarbių, o darbingų mokesčių mokėtojų emigracijos srautas nemažėja.
Ministras laukia žuvies
- Kodėl taip džiaugiatės investicijomis į Lietuvą, kurių naudos nemato nei mūsų verslininkai, nei bedarbiai? - vakar “Respublika" paklausė ūkio ministro D.Kreivio.
- Pritraukti investicijų - tai ne bandeles kepti. Panašiau į medžioklę ar žuvies gaudymą. Kai užkibs, tai užkibs. Nuo derybų pradžios iki investicijos atėjimo procesas užtrunka apie metus. Dėl nemažai tų investicijų ir dabar vyksta procesas. Kada kuri iškris - matysime.
Iki spalio mėnesio pabaigos turėjome 26 realias investicijas, o iki metų galo jų bus 30, tad kitų metų tikslas labai aiškus - jų bus apie 50. Investicijų naudą tikrai pamatysime po metų.
- Kokius mokesčius šiandien Lietuvai moka “Barclays" padalinys Vilniuje?
- Mano skaičiavimu, per mėnesį “Barclays" sumoka apie 3,5 mln. litų “Sodros", pajamų mokesčių, o kai ateis laikas - skaičiuosime ir jų pelno mokestį. Jeigu paskaičiuosime pinigus, vien iš “Barclays" kitais metais gausime apie 50 mln. litų mokesčių.
Beje, mes skiriame labai nedaug pinigų investuotojams pritraukti. Lietuviškoms kompanijoms, jų investiciniams projektams - naujoms gamykloms, turizmui - skiriame apie 2 mlrd. litų, o užsienio investuotojams - tik apie 60 mln.
Kai man sako, kad mes skriaudžiame vietos verslą, su visa atsakomybe galiu atsakyti, kad vietos verslas bus didžiausias mūsų prioritetas.
Tačiau norint sukurti naują ekonomiką, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, mums reikalingos inovatyvios kompanijos, kokių Lietuvoje nėra. Kol to nėra, gabūs žmonės iš mūsų tikrai išvažiuoja.
Jei leis - viešins
- Kiek Lietuvos piliečių dirba „Barclays“ padalinyje?
- Aš manau, kad visi ten dirba Lietuvos piliečiai. Bent jau 99 proc.
- Kodėl užsienio investuotojus viliojame ne patraukliais mokesčiais, o siūlydami solidžias dotacijas?
- Galiu atsakyti pavyzdžiu - Vakarų Lenkijoje už “Lipton" gamyklą lenkai sumokėjo apie 30 mln. eurų.
Lietuvoje, jei kalbame apie “Western Union" ar “Barclays", mes skiriame dotacijas žmonėms mokyti, o labai nedidelė pinigų dalis atitenka sąnaudoms padengti.
- Kodėl užsienio firmos taip nesiveržia į Latviją ar Estiją?
- Mes esame šioje srityje labai aktyvūs - nė vienoje šalyje nėra tokių tarybų kaip mūsų. Nei latvių, nei estų premjerai ar ūkio ministrai taip nevažinėja po pasaulį norėdami rasti investuotojų.
- Kuo galite garantuoti, kad “Barclays", IBM ar kitos užsienio firmos nepasitrauks iš Lietuvos, kai tik baigsis jų investavimo mūsų šalyje sutartyse numatytas terminas?
- Sutartyse būtent ir numatyta, kad nepasitrauks.
- Kodėl tos sutartys nėra viešinamos?
- Nėra vieša tik viena - “Barclays" investicijų Lietuvoje sutartis, bet manau, kad ją paviešinsime. Tikrai paviešinsime - suderinsime su investuotoju ir paviešinsime. Mums nusibodo kalbos apie tą investiciją, todėl viską bandysime paviešinti.
- Kokią Lietuvai naudą duos išleisti 210 mln. litų, už kuriuos pavyko prisivilioti bendrovę IBM?
- Pati IBM nieko negaus, o bus tik kartu vykdomi projektai, kurie ir finansuojami iš tų pinigų. Iš šių projektų Lietuva kartu su IBM turės patentus, kuriuos komercializuos, parduos, o visą pelną dalinsimės per pusę.
- Ką manote apie tokią tikimybę, kad per penkerius metus IBM atsirinks geriausius Lietuvos protus ir šiuos mokslininkus persivilios į užsienį?
- IBM ne tik neišsiveš protų, bet mes čia jų dar atsivešime iš kitų šalių. Kartu su IBM pas mus ateis įmonės ir atsineš naujus ES pinigus, kurie yra skiriami moksliniams tyrimams.
Tai bus gana dideli pinigai - kalbama, kad iki 2012 metų jų bus šimtai milijonų eurų. O už šiuos pinigus mes galėsime samdyti mokslininkus iš Švedijos, Ukrainos ar Baltarusijos, kad dirbtų Lietuvai.
Beje, IBM turi savo tyrimų centrus visame pasaulyje, o mes - vienas tokių centrų. Amerikiečiai žiūri, kur yra žinių, kur yra smegenys. O mums ir reikia parduoti žinias, kurių negalime pritaikyti.
Dabar iš Lietuvos jau yra išvažiavę 2000 mokslo daktarų, o mes su IBM darome, kad du tūkstančiai daktarų ne išvažiuotų, bet grįžtų.
„Lietuviškos“ įmonės
- Ar galite įvardinti bent vieną Lietuvos bendrovę, kuri gavo tokias puikias sąlygas dirbti kaip IBM?
- Mūsų, lietuviškos, kompanijos gavo 2 milijardus. Lietuvos įmonės gauna po 50 proc., o užsieniečiams skiriame vos po 20 proc. mūsų paramos. Nėra nė vienos lietuviškos didelės kompanijos, kuri nebūtų gavusi paramos iš savo valstybės.
Mes tikrai remiame pirmiausia savus, o investuotojus pritraukiame tik ten, kur neturime kompetencijos ar, kitaip sakant, patys nemokame to daryti. Kai išvystysime savo aukštąsias technologijas, tuomet jau ir patys mokėsime.
O jei norite pavyzdžių, paimkime “Fermentą" arba “Sicor Biotech" įmones.
- Ministre, bet juk 100 proc. bendrovės „Fermentas“ akcijų priklauso JAV kompanijai „Thermo Fisher Scientific“, o „Sicor Biotech“ yra Izraelio įmonių grupės „Teva“ dalis?
- Taip, bet jose dirba vien lietuviai. Šios įmonės moka mokesčius Lietuvai.
- Kodėl investuotojai neateina į Lietuvą už dyką - be dotacijų iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenės?
- Todėl, kad kitos šalys turi tokias pat investicijų pritraukimo programas. Investuotojai tuomet ir eitų į kitas šalis. Tol, kol mes nesudėliojome aktyvios pritraukimo politikos, tol nieko pas mus ir nebuvo.
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:
Ūkio ministro D.Kreivio klausiau, ar kompanijai IBM skirti 210 mln. litų bus paimti iš Lietuvos verslo. Ministras atsakė, kad amerikiečiai ims šiuos pinigus iš bankų ar dar iš kažkur. Keista, nes šiandien Lietuvos verslininkai dūsta dėl apyvartinių lėšų stygiaus, bankai pinigų neskolina.
O IBM pas mus ateina ne dėl to, kaip buvo kalbėta, kad duos darbo smulkiajam verslui. Pasirodo, mūsų mokslininkus jie išmokys komercializuoti idėjas. Kitaip tariant, IBM dirbs su mūsų protingų žmonių turima informacija, žiniomis, laimėjimais, o ne dalinsis savo patirtimi. Kokia iš to nauda Lietuvai? Ar tik todėl, kad amerikiečiai identifikuos jiems tinkamus protus ir išsunks Lietuvos smegenis iki galo?
Mano nuomone, jei tai yra tiesa, rizikuojame likti jau ne tik be verslo, bet ir be mokslo. O jokių garantijų, kad mūsų mokslo žmonių pasiūlytos idėjos virs patentais, jie bus parduoti ir tai duos naudos Lietuvai, deja, nėra. Tokių garantijų niekas ir negali duoti.
Lietuva nemažai lėšų kiša ir į vadinamuosius technologijų slėnius. Neseniai lankiausi Saulėtekio slėnyje, kur supratau, kad jo valdymo modelis sukurtas taip, kad tiesiog negali generuoti pridėtinės vertės, neskatina motyvacijos, kad mokslas ieškotų sąsajų su verslu.
