„Pastaruoju metu miškininko darbas yra itin svarbus, nes nuo jo priklauso, ar užteks medienos biokuro aprūpinti daugiabučių namų gyventojus, - pasakoja biokurą Tauragės, Varėnos, Šiaulių ir Lazdijų šilumos tinklams tiekiančios miškų valdymo bendrovės „Timbex“ vadybininkas Linas Mažintas – Norint miestų gyventojams užtikrinti stabilų šilumos tiekimą, svarbu, kad į šilumos tinklus mediena ir medienos atliekos būtų atvežamos nuolat, todėl darbuotojai dirba nuo ryto iki vakaro, keliomis pamainomis“.
Be jokios abejonės, prieš einant į mišką svarbu deramai pasiruošti. Darbuotojai aprūpinami kokybiškais, šiltais kombinezonais ir patogia avalyne. Pašnekovo teigimu, bendrovės darbuotojams turima apranga leidžia dirbti nejaučiant diskomforto ir esant –20 laipsnių šaltukui.
„Jei žinome, kad po kelių savaičių spaus –25 laipsnių ar dar didesnis šaltis, stengiamės sukaupti biokuro rezervą, kad nereikėtų dirbti per šalčius – bijome tik, kad nelūžtų technika, nes miško darbuotojas dažniausia pasirodo patvaresnis už įrengimus“, - šmaikštauja pašnekovas.
Miško darbai šiuo metu sparčiai modernizuojami. Pavyzdžiui, ruošiant biokurą rankinio darbo visiškai nėra – smulkinimo mašinų operatoriai ir vairuotojai tik valdo techniką.
Iš kitų rajonų atvykę modernių medkirčių operatoriai apgyvendinami viešbučiuose, kartais jiems išnuomojami butai. Po keturias paras pamainomis dirbantys operatoriai jėgas atgauna iš Skandinavijos šalių atgabentuose vagonėliuose, kuriuose yra lovos, virtuvėlė, tualetas ir svarbiausia žiemą – dujinis šildymas. Normalus poilsis lemia ir kokybišką darbą.
„Žinoma, toks darbas ir atlyginamas atitinkamai. Pavyzdžiui, medkirtės operatorius, dirbdamas Lietuvos miškuose, gauna panašų atlyginimą, kokį gautų dirbdamas Skandinavijos šalyse. Aišku, norintiems valdyti tokius įrengimus reikalingos specialios kvalifikacijos ir jas patvirtinantys sertifikatai. Savarankiškai valdyti tokį įrenginį galima mažiausiai po vienerių metų mokslų ir praktikos“, - pasakoja lietuviško kapitalo miškų valdymo bendrovės „Timbex“ vadybininkas.
Žiemą į mišką darbuotojai veržiasi ne atsitiktinai: gerai pašalus, darbus galima vykdyti vietose, kuriose vasarą to daryti neįmanoma – šlapiuose miškuose, pelkėse, raistuose. Tiesa, ši žiema miškininkams nėra pati geriausia – prieš pašalant pasnigo, todėl sniegu padengtos pelkės ir raistai nespėjo užšalti, tad minkšta žemė neleidžia įvažiuoti sunkiasvoriai technikai.
