Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.
Anot Užimtumo tarnybos, daugiausiai mokėsi jaunimas (41 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (52,2 proc.), vilniečiai (44,6 proc.), gaunantys didesnes pajamas (42,7 proc.), užimantys vadovaujančias (75,7 proc.) ar specialistų (48,2 proc.) pareigas, verslininkai (45,8 proc.).
Vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai kėlė kvalifikaciją – tai darė apie penktadalis 60-metį perkopusių žmonių, 50-59 metų grupėje jų buvo 28,7 proc., 30-39 ir 40-49 metų grupėse – kiek daugiau nei trečdalis.
Nekvalifikuoti darbininkai sudarė dešimtadalį besimokančiųjų, namų šeimininkės – penktadalį, pora procentinių punktų daugiau – kvalifikuoti darbininkai, ilgiau nei vienerius metus nedirbantys asmenys – 15 procentų.
Labiausiai apie mokymus galvoja turintys aukštąjį išsilavinimą (36 proc.) ir vadovaujančias pozicijas užimantys respondentai (54,1 proc.), mažiausiai – šešiasdešimtmečiai (14,7 proc.), nekvalifikuoti darbininkai (10,2 proc.).
Populiariausios mokymų sritys – apskaita ir finansai (16,1 proc.), užsienio kalbos (15,4 proc.) ir verslo kūrimas (14 proc.).
Paklausti, kas trukdo mokytis ir kelti kvalifikaciją, 38,9 proc. respondentų nurodė neturintys noro ir poreikio, 34,4 proc. – stingantys laiko.
„Tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją. Mokymosi ir kvalifikacijos kėlimu nesirūpina ir apie tai negalvoja didžioji dalis apklaustų darbingo amžiaus gyventojų – tiek dirbančių, tiek nedirbančių. Tai kelia susirūpinimą, kai visuose sektoriuose vyksta pokyčiai, automatizuojamos darbo vietos, dirbtinis intelektas keičia darbuotojus, o žmonės pasyvūs dėl tolesnės karjeros ir galvoja, kad tai jų neliečia“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Užimtumo tarnybos inicijuotą apklausą „Vilmorus“ vykdė šių metų vasario 8 – kovo 23 dienomis. Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1275 darbingo amžiaus 18–64 metų šalies gyventojai.
Tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose, interviu dalyvavo 9,7 proc. tuo metu nedirbantys asmenys (8,7 proc. registruoti Užimtumo tarnyboje).
