Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų mokymosi (ne)motyvacijos apklausą, kurioje 1275 darbingo amžiaus 18–64 metų asmenys atsakė, ar kelia kvalifikaciją, kokie motyvai skatina ir kokios priežastys trukdo mokytis, kokie kursai juos domina.
Nekelia kvalifikacijos ir nesimoko
„Tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją. Mokymosi ir kvalifikacijos kėlimu nesirūpina ir apie tai negalvoja didžioji dalis apklaustų darbingo amžiaus gyventojų – tiek dirbančių, tiek nedirbančių.
Tai kelia susirūpinimą, kai visuose sektoriuose vyksta pokyčiai, automatizuojamos darbo vietos, dirbtinis intelektas keičia darbuotojus, o žmonės pasyvūs dėl tolesnės karjeros ir galvoja, kad tai jų neliečia“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Anot jos, kuo žemesnės žmogaus kompetencijos, tuo mažesnė motyvacija keisti savo situaciją.
Daugiausiai per pastaruosius metus mokėsi jaunimas (41 proc.), taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (52,2 proc.), vilniečiai (44,6 proc.), gaunantys didesnes pajamas (42,7 proc.), užimantys vadovaujančias (75,7 proc.) ar specialistų / tarnautojų (48,2 proc.) pareigas ir verslininkai (45,8 proc.).
Vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai kėlė kvalifikaciją – tarp perkopusių 60 metų buvo tik 21 proc., šiek tiek daugiau 50–59 metų grupėje – 28,7 proc. Vėlgi prie aktyviausių 30–39 metų apklaustieji – 37,8 proc. ir 40–49 metų – 38,2 proc.
Nekvalifikuoti darbininkai tarp besimokančių sudarė 10,2 proc., namų šeimininkės – 20 proc., kvalifikuoti darbininkai – 22,7 proc., o ilgiau nei vienerius metus nedirbantys asmenys – 15 proc.
Net kas antras (50, proc.) kėlęs kvalifikaciją nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis, t. y. per 5 metus kvalifikaciją kėlė vieną kartą.
Artimiausiu metu dauguma respondentų – net 76,5 proc. neketina mokytis. Šiuo metu apie mokymosi galimybes svarsto kas ketvirtas apklaustasis (23,5 proc.).
Labiausiai nori įgyti IT ar finansų žinių
Populiariausios mokymų sritys – IT sritis (programavimas ir kt.) (8,1 proc.), apskaita ir finansai (16,1 proc.), užsienio kalbos (15,4 proc.), verslo kūrimas ir vystymas (14 proc.). Vyrus labiau domina IT srities, verslo kūrimo ir vystymo bei darbo su gamybos įrenginiais mokymai, o moteris – apskaitos ir finansų bei užsienio kalbų mokymai.
I. Balnanosienės teigimu, mokytis skatina skirtingi motyvai – štai moterys mokymosi priežastimis dažniau įvardijo norą tobulėti ir plėsti akiratį, vyrai siekia didesnio darbo užmokesčio.
„Akivaizdu, kad vyresni respondentai mažiau mokymąsi sieja su karjeros galimybėmis – jų dažniausiai nurodytas mokymosi motyvas yra tobulėjimas ir gera savijauta („patinka mokytis“), kai tuo tarpu 30–49 metų žmonės dažniausiai mokymosi priežastimi vardijo galimybes gauti didesnį darbo užmokestį“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.
Mokytis ketina daugiau jaunesnio 18-39 metų amžiaus asmenys (30,5 proc.). Labiau apie mokymus galvoja ir turintys aukštąjį išsilavinimą – 36 proc., vadovai – 54,1 proc., verslininkai – 33,3 proc., bedarbiai ir laikinai nedirbantys asmenys sudaro 35,5 proc.
Šešiasdešimtmečiai mažiausiai linkę mokytis (14,7 proc.), taip pat nekvalifikuoti (10,2 proc.) ir kvalifikuoti darbininkai (13,7 proc.). Pastarosios grupės pirmauja ir tarp mažiausiai besimokiusių pastaraisiais metais.
Nesimoko, nes neturi laiko?
Vienas svarbiausių tyrimo klausimų – kokios kliūtys trukdo darbingo amžiaus šalies gyventojams mokytis ir kelti kvalifikaciją. Atsakymai gana pragmatiški ir paprasti. Neturi noro ir poreikio net 38,9 proc. apklaustųjų. Laiko stoką nurodė 34,4 proc.
Poreikio mokytis nebuvimą dažniau įvardijo vyresni respondentai (vyresni nei 60 metų – 55,9 proc., 50-59 m. – 48 proc.), laiko stoką – trisdešimtmečiai (30-39 m. – 42 proc.). Tarp vyrų – daugiau neturinčių noro mokytis, tarp moterų – neturinčių laiko.
Beveik pusė (47,8 proc.) svarstančių apie mokymosi galimybes prioritetą teiktų trumpiems intensyviems kursams. Kas ketvirtas (26,1 proc.) norėtų ilgų kursų su praktine dalimi, dar ketvirtadaliui (26,1 proc.) trukmė nėra svarbi.
Didelę mokymosi kainą kliūtimi įvardijo septintadalis (14,3 proc.). Kas aštuntas ar devintas norintis mokytis neranda tinkančių mokymų (11,7 proc.) arba mano, kad kursai nedidins įsidarbinimo galimybių (11,4 proc.). Kas dešimtas mokymosi kliūtimi nurodė darbdavius, kurie nesudaro sąlygų mokytis. Informacijos trūkumu skundėsi 4,9 proc.
Daugiau nei trečdalis apklaustų bedarbių (37,1 proc.) nemato poreikio mokytis, kas šeštas ar septintas teigia mokytis neturįs laiko (15,3 proc.), kas penkto netenkina mokymosi kursų paklausa, t .y. neranda tinkančių ar dominančių kursų (20,2 proc.).
Stiprindama gyventojų profesinio pasirinkimo galimybes, šiemet visoje šalyje Užimtumo tarnyba atidaro 14 regioninių karjeros centrų „Karjeras“ (jau veikia 8), kuriuose ir be registracijos gali kreiptis įvairaus amžiaus žmonės – nuo jaunimo iki sulaukusių pensijos, norintys išsirinkti tinkamą profesiją ar keisti veiklos profilį.
„Karjeras“ apjungia savivaldos, mokyklų ir socialinių bei verslo partnerių profesinio orientavimo veiklas – karjeros ugdymo, profesinio veiklinimo, konsultavimo bei informavimo.
