Daugiausiai žaibo išlydžių – šalies rytinėje dalyje
Paskutinę birželio savaitę žaibų kiekis buvo įspūdingas: antradienio rytą šalį plovusios liūties metu žybtelėjo net 8000 kartų, trečiadienio rytą – dar apie 4000 kartų. Hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika tikina, kad dėl pasaulinės klimato kaitos žmonės turi adaptuotis ir nusiteikti pavojingiems reiškiniams.
„Trečiadienį žaibai labiausiai raižė dangų rytinėje šalies dalyje. Savaitės pabaigoje numatomi orų pokyčiai, tačiau su jais ateis ir krituliai, gali būti audrų“, – sako G. Valaika.
Hidrometeorologijos tarnybos atstovas sako, kad nieko neturėtų stebinti, kad dažnėja atvejų kai viename miesto krašte kritulių būna gausiau, o kitame vos palašnoja.
„Galima sakyti, kad tai jau tipinė situacija, kai pavyzdžiui vienas Vilniaus galas skęsta po liūties, o kitas – ne. Pastebime, kad tokių situacijų tik daugėja, o prie to prisideda tai, kad Lietuvoje daugėja karštų oro masių. Kaip jau minėjau, žmonės turi adaptuotis, nes situacija stipriai pakitusi“, – pažymi jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiomis paromis audra smarkiausiai siautė Kauno apskrityje. Čia gelbėtojai per dvi paras vyko į 17 iškvietimų. Per pastarąsias paras gelbėtojams teko vykti iš viso į 32 iškvietimus visoje Lietuvoje.
Pažymima, kad birželio mėnesį žaibai įplieskė jau 9 gaisrus. Daugiausiai, po 3 Alytaus ir Marijampolės apskrityse, po 2 Vilniaus ir Kauno apskrityse, Šiaulių ir Utenos apskrityse ugniagesiams gelbėtojams teko vykti gesinti po vieną žaibo padegtą pastatą.
Per metus sulaukia daugiau nei 100 prašymų
Žaibo padaryta žala yra vienas iš draudiminių įvykių, todėl apsidraudęs gyventojas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo. Stichijai sugadinus būstą arba jame esančius daiktus, už juos draudimo bendrovė BTA dažniausiai atlygina kaip už naujus. Draudimo bendrovė pastebi, kad praūžus audroms, klientų skambučių netrūksta.
„Po kiekvienos praūžusios audros sulaukiame keliasdešimt skambučių dėl žaibo padarytos žalos. Dažniausiai dėl žaibo išlydžio nukenčia smulki buitinė technika, tačiau neretai iš rikiuotės išeina ir visi elektros įrenginiai – šaldytuvai, orkaitės, televizoriai, skalbimo mašinos, kompiuteriai, automatinių vartų įranga, apsaugos kameros ir jų įranga ir kt., o kartais ir elektros instaliacija“, – sako BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius.
Vidutiniškai patiriama žala siekia apie kelis tūkstančius eurų, tačiau per metus draudimo bendrovė fiksuoja po keletą įvykių, kuomet žaibai uždega namus, ūkinius ir kt. pastatus, tuomet nuostoliai būna gerokai didesni, siekiantys ir šimtus tūkstančių eurų.
Žala gali būti didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
Kad žaibo pridaryta žala ir be gaisro gali būti didelė, gali patvirtinti vilnietis Raimundas, šalia kurio namo yra trenkęs žaibas.
„Pajutome galingą smūgį ir po kelių akimirkų išsijungė visi elektronikos prietaisai. Pradžioje net nebūčiau pagalvojęs, kad kažkas bus nukentėję, nes ir anksčiau yra buvę elektros tiekimo problemų, kurių metu buvo dingusi elektra“, – sako pašnekovas
Anot jo, nors žaibas trenkė kiek atokiau nuo namų, tačiau žalos išvengti nepavyko – dėl įtampos šuolio sutriko katilo veikla, nebeveikė elektrinis vartų mechanizmas, patirta žala daugiau nei 5 tūkst. Eur.
„Iš rikiuotės išėjo prietaisai, kurie nėra pigūs ir yra itin svarbūs mūsų namuose. Atrodo, kad namas nėra aukštas, aplink nėra aukštų medžių, bet štai tau. Nereikia net tiesioginio smūgio, kad pasipiltų problemos, kurių sprendimui reikia iš kišenės atseikėti ne vieną tūkstantį eurų“, – prisiminimais dalijasi Raimundas.
Jis sako, kad tuo metu guodė tai, kad būstas buvo apdraustas ir žaibo padarytus nuostolius padengė draudimo bendrovė. Anot Raimundo, padengti nuostolius iš savo kišenės būtų buvęs didelis iššūkis, nes jis su šeima kaip tik planavo atostogas.
