Liberalizuojama elektros energijos rinka juridiniams asmenims sudaro galimybę tikėtis finansinės naudos iš elektros energijos kainų svyravimų biržoje, tačiau net 71 proc. verslo įmonių ir 73 proc. viešojo sektoriaus įstaigų už nepriklausomo tiekėjo tiekiamą elektros energiją norėtų mokėti pagal fiksuotą elektros energijos tarifą.
Tai paaiškėjo bendrovei „Energijos tiekimas“ š. m. liepos–rugpjūčio mėn. atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 500 juridinių asmenų.
Tyrimo duomenimis, už elektrą mokėti pagal fiksuotą tarifą, diferencijuotą pagal laiko intervalus, norėtų 40 proc. verslo įmonių ir 30 proc. viešojo sektoriaus įstaigų. Tuo metu vieną fiksuotą kainą mieliau rinktųsi viešojo sektoriaus įstaigos – 43 proc. Tokį mokėjimo už elektros energiją būdą rinktųsi 31 proc. įmonių.
Pasak „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, tai dėsninga, nes įstaigos daugiausia elektros energijos sunaudoja dieną, o stambiausios verslo įmonės, ypač gamybos, dažnai daugiau vartoja naktį, kuomet pagaminamos elektros energijos kaina mažesnė. Atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad tik 6 proc. apklaustų juridinių asmenų sutiktų už elektros energiją mokėti pagal kintamą, nuo elektros energijos biržos kainų priklausantį tarifą.
„Su kainomis biržoje susieti elektros energijos tarifai nėra itin patrauklūs Lietuvos vartotojams, nes, nepaisant lietuviškos biržos „BaltPool“ integracijos į skandinavišką „NordPool Spot“, fizinių perdavimo jungčių trūkumas ir ribotas tinklų su kaimyninėmis šalimis pralaidumas daro neigiamą įtaką prekybos apimtims ir kainų stabilumui. Todėl elektros energijos biržoje yra nuperkama vos apie 10–20% viso Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekio, o didžioji dalis jos yra įsigyjama pagal tiesiogines tiekėjų sutartis su gamintojais ir importuotojais“, – sako A. Juozaponis.
Pasak jo, kainų svyravimų biržoje sureikšminti nereikėtų , nes didžiausiai daliai galutinių vartotojų, perkančių elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų pagal ilgalaikes ir fiksuoto tarifo sutartis, jie įtakos neturi, o stabiliai veikiančių nepriklausomų tiekėjų portfelyje biržoje įsigyta elektros energija neturėtų viršyti 20 proc. „Be to, vartotojai turėtų žinoti, kad biržos kaina nėra lygi elektros energijos kainai mažmeninėje rinkoje: galutinę kainą sudaro ne tik biržoje arba pagal tiesiogines sutartis nupirktos elektros energijos kaina, bet ir tokie su tiekimu susiję kaštai, kaip balansavimas, klientų aptarnavimas“, – sako A. Juozaponis.
