Anot „PensionsEurope“ vadovo Matti Leppalos, siūlymai keisti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata kaupiančiųjų įmokoms „drastiškai“ sumažins kaupiančiųjų skaičių.
Be to, anot organizacijos, numatyta galimybė 12-ai mėnesių stabdyti dalyvavimą antrojoje pensijų pakopoje ar automatinio įtraukimo į pensijų sistemą naikinimas neužtikrins, kad kuo daugiau gyventojų gautų bent 70 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją.
Kaip teigiama, siūlymai neatitinka ir bendros Europos Komisijos (EK) rekomendacijų krypties, užfiksuotos 2024-2029 m. darbotvarkėje – pensijų fondų plėtra šiuo metu yra vienas svarbiausių EK prioritetų.
„Jau daugelį metų tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Pasaulio bankas ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – pabrėžia daugiapakopės pensijų sistemos svarbą ir jos reikšmę didinant žmonių pajamas senatvėje, mažinant skurdo lygį pensiniame amžiuje“, – pranešime cituojamas M. Leppala.
Anot jo, siūlomi pakeitimai susilpnintų antrąją pakopą ir didintų spaudimą pirmajai pakopai, „Sodros“ pensijai.
Po 2019 m. Lietuvoje įvykdytos automatinio įtraukimo į pensijų sistemą reformos prie antrosios pakopos prisijungė beveik 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, todėl, pasak M. Leppalos, šį mechanizmą pakeitus savanorišku kaupimu, dalyvavimo pensijų kaupime rodikliai imtų smarkiai mažėti.
2022 m. Eurostato duomenimis, 41,4 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos piliečių jau dabar gresia skurdas ir šis skaičius daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį.
Praėjusių metų pabaigoje EK paskelbė naujausią ataskaitą apie visų Europos Sąjungos (ES) šalių pensijų sistemas ir jų pakankamumą. Lietuvos pensijų pakeitimo norma tesiekia 40 proc. ir yra ženkliai mažesnė už ES vidurkį, siekiantį 58 proc.
ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą.
Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.
Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.
Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.
GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.
Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.
Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
