Ekspertai kritiškai vertina naujausius pakeitimus. Kai kurie teigia, kad jie yra tik kosmetiniai ir nesprendžia esminių problemų. Tuo metu kiti įsitikinę, kad ministerija griauna dabartinę sistemą.
Pakeitimai per menki ar per dideli?
SADM pateiktus įstatymų pasiūlymus įvertinęs Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad iš esmės niekas nesikeičia – esą „tai tas pats saldainis, tik įvilktas į naują, patrauklesnį popierėlį“. Dėl to gali sudaryti įspūdį apie pokyčius, tačiau turinys išlieka toks pats.
„Iš esmės ta sistema liks nepakeista, nes liks esminiai jos bruožai: subsidija (iš valstybės biudžeto), negalėjimas išeiti kada nori ir privalomas anuitetas. Taigi, tai ta pati sistema su keliais pagražinimais.
Abejoju, kad visi siūlymai bus priimti, tačiau, jeigu taip įvyktų, blogiausias scenarijus būtų, kad viskas liktų kaip dabar. Tik valstybei dar brangiau kainuotų, kadangi kiekvienais metais didėja vidutinė alga. Jeigu šiemet kainavo 300 mln. eurų, tai kitais – gali ir 500 mln. eurų prireikti“, – apibendrino R. Lazutka.
Neigiamai naujuosius siūlymus vertina ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Tačiau, jo nuomone, tokie pasiūlymai parodo aiškų ministrės Ingos Ruginienės nusistatymą prieš kaupimą antrojoje pensijų pakopoje.
„Tokius siūlymus vertinu kaip trumparegiškus ir sufokusuotus į politinių taškų susirinkimą valdančiosioms partijoms. Seniai žinoma, kad dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė turi aiškią ir visiškai neigiamą nuomonę dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje, todėl dabar, gavusi valdžią, bando sugriauti šią sistemą“, – svarstė T. Povilauskas.
Tuo metu Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė – įsitikinusi, kad nuolatiniai sistemos pakeitimai pridėtinės vertės neduoda, kadangi dėl jų žmonės praranda pasitikėjimą pačia sistema.
„Kad gyventojai įgautų pasitikėjimą kokia nors sistema, ji pirmiausia turi būti stabili ir ilgalaikė. Su pensijų sistema susiję klausimai yra itin jautrūs ir susilaukia ypač didelio visuomenės dėmesio, nes tai tiesiogiai liečia jų asmenines lėšas.
Juk jei po reformos praėjus keliems metams vėl reikia naujos reformos, gyventojams kyla pagrįstas klausimas, ar reformatoriai tikrai žino, ką daro ir kodėl. Dažnos sistemų reformos kenkia ir stabiliai, vakarietiškai pensijų sistemai būdingų kertinių visuotinumo, masiškumo ir solidarumo principų įtvirtinimui. Be pasitikėjimo tai neveikia“, – pastebėjo pašnekovė.
Nevykdomi esminiai pažadai
Pateikti įstatymų pakeitimų pasiūlymai R. Lazutkos nesužavėjo, o, pasak jo, skaudžiausia, kad buvo atsisakyta pagrindinio žadėto pokyčio – vėl grąžinama 1,5 proc. vidutinės algos dydžio priemoka kaupiantiems iš valstybės biudžeto.
„Pasiūlymus vertinu blogai todėl, kad yra atsisakoma pagrindinio dalyko, kuris buvo pažadėtas – subsidijos panaikinimo. Visur trūksta pinigų ir yra imamasi visokių mokesčių reformų, o čia tiesiog pasirenkama 300 mln. eurų išdalinti be jokio pagrindo.
Didelė klaida buvo padaryta jau tada, kai subsidija buvo įvesta. Ir pirma, ką reikėtų padaryti, – jos atsisakyti. Šiuo klausimu buvo ir premjero, ir ministrės pažadai, tai kodėl jų buvo atsisakyta?“ – kėlė klausimą ekonomistas.
Tuo metu pasiūlymų teikėjai argumentuoja, kad skatinamasis valstybės prisidėjimas yra reikalingas, kadangi gali pritraukti daugiau žmonių kaupti antroje pakopoje.
Visgi R. Lazutka mano, kad toks argumentas yra visiškai nelogiškas.
„Prognozuojama, kad ateityje bus mažiau dirbančiųjų, todėl „Sodra“ turės labai didelius įsipareigojimus ir neišgalės sumokėti pensijų. Todėl reikia, kad kuo didesnė dalis žmonių jas susikauptų patys.
Tačiau tai yra nelogiška, kadangi papildomas kaupimas niekaip nesumažins „Sodros“ išlaidų, nes nepriklausomai nuo to, ar žmogus kaupė, ar nekaupė, „Sodroje“ pensijos yra skaičiuojamos vienodai.
Nėra taip, kad tiems, kurie kaupė, „Sodra“ sumažins pensijas, o tiems, kurie nekaupė, mokės didesnes. Pensija yra skaičiuojama visiems pagal tą pačią formulę, nepriklausomai nuo papildomo kaupimo“, – pabrėžė profesorius.
Pasitraukimo „langas“ – nelogiškas
Pagal naujus siūlymus, pasitraukti iš kaupimo galėtų visi, kurių netenkina naujos sąlygos.
Nutraukti pensijos kaupimą nusprendęs žmogus galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį.
Tiesa, už „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokas būtų įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai.
Norintys tai padaryti, turėtų daugiau nei metus laiko. „Langą“ norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti 1,5 metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
VU profesorius stebisi, kodėl nesiūloma leisti žmonėms pasitraukti bet kada, ir pažymi, kad tokio „lango“ nustatymas sukurtų nelygybę vėliau kaupti pradėsiančių žmonių atžvilgiu.
„Žmonėms yra numatytas laikotarpis, kada jie galėtų išeiti, bet šis laikotarpis pasibaigs. Kiti žmonės, kurie prisijungs jam jau pasibaigus, galimybės pasitraukti nebeturės. Jeigu yra skatinamoji įmoka ir ji veikia, tai kodėl žmonėms neleidžiama pasitraukti bet kada?
Pasitraukimo „langas“ buvo sugalvotas tam, kad žmogus galėtų pasitraukti, jeigu jo netenkina naujos sąlygos. Pavyzdžiui, jis kaupė kai buvo subsidija, o dabar ji panaikinama ir tokios sąlygos jo netenkina. Tačiau kam jo reikia, jeigu subsidija nėra panaikinama?“ – retoriškai klausė R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, naujoji tvarka gali taip pat lemti nelygybę tarp tų, kurie dalyvavo antrosios pakopos kaupime, ir tų, kurie to nedarė.
„Žmonės, kurie pasiims dalį sukauptų pinigų, subsidijos pasiimti negalės, todėl už ją pirks „Sodroje“ pensijų apskaitos vienetus. Tai reiškia, kad jie turės didesnes pensijas, negu tie, kurie nebuvo antroje pakopoje.
Tai yra nelogiška, nes žmonės, kurie dirbo vienodus darbus, gavo vienodus atlygius ir mokėjo „Sodrai“ vienodai, gaus skirtingas pensijas, nes vienas iš jų kažkada kaupė antroje pakopoje“, – pabrėžė R. Lazutka.
Ar lankstumas kelia grėsmę ekonomikai?
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad sprendimas leisti visiems norintiems pasitraukti iš kaupimo būtų žalingas šalies ekonominei sistemai, o prieš jį priimant reikėtų gerai apgalvoti ir pasimokyti iš Estijos klaidų.
„Kalbant apie trumpalaikius tokios reformos padarinius, tikrai mums, ekonomistams, įdomų elgsenos su II pakopos santaupomis pavyzdį pademonstravo Estija ir Lietuvai reikėtų rimtai pagalvoti, ar tikrai juo derėtų sekti. Pravertas II pakopos lėšų išėmimo „langas“ sukėlė namų ūkių vartojimo šuolį, pakaitino infliacinius procesus, lėmė netvarų ekonomikos augimą.
Šis trumpalaikis parakas pasibaigė ir Estijos ekonomika paniro į kelių metų recesiją, nes po tokio šuolio „ant steroidų“, seka skaudžios pagirios. Atrasti būdų ekonomikai tvariai auginti itin nelengva“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
Pasak ekonomistės, tarptautinių organizacijų tyrimai rodo, kad pensijų sistemos turi būti atsparios ne tik ekonomikos svyravimams, bet ir užprogramuotiems ilgalaikiams demografiniams iššūkiams, tokiems, kaip visuomenės senėjimas.
Esą būtent daugiapakopės kaupiamosios pensijų sistemos pakopos leidžia tokius dalykus suvaldyti.
„Po kelių dešimtmečių, kuomet senjorų ir dirbančiųjų santykis bus itin Lietuvai nepalankus, tai bus Lietuvai itin opi problema. Apie tai praėjusią savaitę kalbėjo ir Lietuvoje viešėjusi bei ekonomikos atsparumo vertinimo tyrimą pristačiusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovė. Anot jos, tam reikėtų ruoštis iš anksto, o mūsų politikai kaip tik keičia kryptį į priešingą“, – dalijosi I. Genytė-Pikčienė.
Su Šiaulių banko ekonomiste sutiko ir T. Povilauskas, kuris išskyrė, kad dėl tokių sprendimų ateityje Lietuva gerokai atsiliktų nuo kitų šalių.
„Liūdniausia dalis, kad nemąstoma kelis žingsnius į priekį. Nežiūrima tarptautinės praktikos ir rekomendacijų, kurios kaip tik skatina kuo labiau stengtis valdžią didinti gyventojų kaupimą pensijų fonduose. Juk po kelių metų ateis nauja valdžia, kuri turės spręst dar labiau pagilėjusias demografines problemas, ir ji gal įsiklausys į tarptautines institucijas, kurios toliau ragins skatinti kaupimą antros pensijų pakopos fonduose.
Bet nemažai gyventojų jau bus pasitraukę iš kaupimo su visais sukauptais pinigais. Ir mes būsim dar labiau atsilikę šiuo klausimu nuo kitų šalių“, – dalijosi SEB banko ekonomistas.
Tuo metu R. Lazutka pačiame pasiūlyme leisti norintiems pasitraukti ir susigrąžinti savo pinigus nieko blogo neįžvelgia.
„Kritikuojama, kad žmonės prisipirktų šaldytuvų ir televizorių, tačiau ar tikrai yra blogai, kad žmogus kažką sau nusipirks? Ar geriau, kad jis gyventų be šaldytuvo? Žmogus galbūt investuos, įsirengs saulės elektrinę ar, pavyzdžiui, susitvarkys dantis. Kas čia blogo, kad žmogus investuoja, pavyzdžiui, į savo sveikatą ir nepalieka pinigų nuvertėti?
Anuitetas praktiškai nėra didinamas, kainos sparčiai auga, o tai reiškia, kad jis nuvertėja. Taigi kam žmogui laikyti tuos pinigus, kurie nuvertės, jeigu jis galėtų juos pasiimti ir kažką prasmingo nuveikti“, – svarstė ekonomistas.
Visgi, Šiaulių banko ekonomistė dėl tokio sprendimo, jeigu jis būtų priimtas, blogybių įžvelgia. Pasak jos, lankstumas populiarus, tačiau užkerta kelią brandžios pensijų sistemos sukūrimui.
„Toks lankstumas šiandien yra populiarus – dalis mūsų, kaip ir nemaža dalis estų panašios reformos akivaizdoje, išleis sukauptus pinigus įvairiems pirkiniams, atsakingi gyventojai ir toliau taupys bei investuos, tačiau pačiai sistemai toks sprendimas yra žalingas.
Sistemoje nebeliks visuotinio kaupimo pakopos, masiškumo, tad ir sisteminio poveikio, kurį turi brandžios Šiaurės šalių ar Nyderlandų pensijų sistemos, Lietuvoje nebeturėsim“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
