Visai neseniai premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad antros pakopos pensijų fondai išliks, tačiau ketinama leisti į „Sodrą“ sugrįžti žmonėms, kurių pajamos per mažos, kad jie sukauptų pakankamai lėšų senatvei.
„Aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad mes nekalbame ir negalvojame likviduoti, uždaryti žmonėms galimybę kaupti privačiai, kaupti savo lėšomis. Ir antra pakopa ji kaip buvo, taip ir liks. Toliau tik diskusijos yra, kokios įmokos, nuo kokių sumų, kokiomis proporcijomis ir iš kokių šaltinių“, – Žinių radijui sakė S. Skvernelis.
Anot jo, žmonės, kurie pensiją kaupia ne tik „Sodros“, bet ir savo lėšomis, bus skatinami toliau kaupti senatvei. Į „Sodrą“ reikėtų grįžti tiems, kurių pajamos arba darbo stažas yra per mažas, kad jie iki senatvės sukauptų pakankamai lėšų ir gautų pastovias išmokas.
„Tie žmonės, kurie pagal gaunamas pajamas ir pagal turimą stažą negali sukaupti tokios sumos, kuri galėtų išėjusiems į pensiją kas mėnesį tolygiai mokama, tai tiems žmonėms reikia aiškiai paaiškinti, kokios pasekmės ir leisti apsispręsti, ar jie rizikuoja ir pasilieka prie šito kaupimo modelio, ar grįžta su sukauptais pinigėliais į „Sodrą“, tikėdamiesi, kad gaus tokią „Sodros“ pensiją, kuri bent jau leis kažkiek pragyventi“, – teigė S. Skvernelis.
Kas tie žmonės, uždirbantys nepakankamai? Ar juos įmanoma pervesti į „Sodrą“?
Ekonomistas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka pripažįsta, tokius žmones išskirti sunku, nes jie kinta. Pavyzdžiui, pradžioje žmogus uždirba mažai, o po to kyla karjeros laiptais ir uždirba daugiau, arba dirba darbą su geru atlyginimu, bet jo netenka ir tenka dirbti už mažiau.
„Tokie žmonės, kurie kaupia yra apie 1 mln. 200 tūkst. Eur. Iš jų trečdalis laikomi neaktyvūs, nes nemoka įmokų „Sodrai“, nėra ką pervesti. Nes gali būti be darbo ar emigravęs žmogus. O likusieji 800 tūkst. skyla į dvi dalis, maždaug pusė, 400 tūkst. dalyvauja pagal tą tvarką 2+2+2: moka patys įmokas, ne tik iš „Sodros“, bet dar valstybė iš biudžeto prideda, o maždaug tokia pat dalis moka tik du proc. iš „Sodros“, kurie pervedami. Tai vidurkis išmokų apie 2 tūkst. eurų tik, nors praėjo 12 metų nuo pradžios. Aišku, yra tokių, kurie tik dabar pradėjo dirbti ir dalyvauja dar trumpą laiką. Bet vidurkis yra toks.
Yra žinoma, kad jau dabar į pensiją yra išėjusių arba mirusių, tokių, kurie nutraukė dalyvavimą antroje pensijų pakopoje – apie 50 tūkst. Jei jie mirė jų palikuonys paveldėjo sukauptą sumą, o jei sulaukė pensijos tai atsiėmė. Tokie, kurie sukaupė pakankamai, kad aks mėnesį gautų sumą yra tik 300, o visi kiti sukaupė labai mažai ir atsiima tą vienkartinę sumą. Tai ta suma vidutiniškai yra 1000 eurų tik“, – sako R. Lazutka.
Pasak R. Lazutkos nuo pat pradžių matėsi, kad ši programa sukels bėdų. Ir žmones į „Sodrą“ galima grąžinti tik tuo atveju, jei jie sutiks. Tačiau tikėtina, kad yra tokių kurie padalyvavo, emigravę šiuo metu ir per prievartą jų nesugrąžinsi.
Štai ekonomistė Rūta Vainienė primena, kad tokių variantų, jog valdžia per prievartą gražina į valstybinę pensijos sistemą būta – Lenkijoje ir Vengrijoje. Visgi tai būtų grubi intervencija ir Konstitucijos neliečiamybės principo pažeidimas.
Tuo pačiu R. Vainienė įsitikinusi, kad dabartinė valdžia rodo nepasitikėjimą žmonėmis, kadangi dar nei 4 metai nepraėjo nuo praeito raginimo grįžti į „Sodrą“. Tuomet tai padarė 24 tūkst. žmonių.
„Tai aš nesuprantu, gal tų žmonių premjeras suaugusiais nelaiko. Kiek galima apsispręsti, juk vieną kartą jau apsisprendė. O tuo labiau tai ilgalaikis produktas. Čia kaip santuoka, negali klausinėti kas 4 metus tai gal jau grįžk pas mamą „Sodrą“ ar tėtį šešėlį.
Premjeras sakė, kad negerai jog tie žmonės gaunantys mažai, gaus vienkartinę išmoką, pavyzdžiui ,3,5 tūkst. Eur. Gerai būtų jei jis anuitetą įsigytų. Tačiau Jungtinė Karalystė atsisako privalomo anuiteto. Jei tu žmogus kaupei pensiją ir nori visą sumą išsiimti iš karto, nesvarbu kokio dydžio, tu turi teisę išsiimti. Gal tada norėsi apsigyventi kažkokiuose senelių namuose, kur bus kažkoks įsigijimas taikomas. Tikrai nematau nieko blogo nedidelėse sukauptose sumose. O ir tokia suma nėra labai maža.
Aišku, jei vėlai pradėjo kaupti, mažiau sukaups. Bet svarbu, kad kažkas paveldi. Jei žmogus numirs iki pensijinio amžiaus, jis liks be nieko tiek mokėjęs. Barankos skylę gaus. O su kaupimo pensija tavo artimieji paveldės pinigus. Nereikia tikėtis, kad pradės keliauti po pasaulį už šituos pinigus, bet tai kaip ramentas, nes „Sodra“ irgi yra klibanti“, – teigia ekonomistė.
„INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė dr. Dalia Kolmatsui paklausta, koks gi yra tas nepakankamas darbo stažas ar pajamos patikina, kad vertinti sudėtinga pirmiausia dėl to, kad šiuo metu nėra aišku, kokius konkrečius pasirinkimo variantus šalies Vyriausybė siūlys antros pakopos pensijų fondų dalyviams.
„Antra, kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, o finansinė gerovė priklauso nuo įvairių faktorių – galbūt išėjęs į pensiją, šalia išmokos iš pensijų fondo jis turės ir kitų santaupų ar pajamų – pavyzdžiui, bus kaupęs ir trečios pakopos pensijų fonde ar sukaupęs santaupų, kito turto, kuris galės duoti pajamų ir pensijoje.
Specialistai rekomenduoja, kad norint kokybiškai pragyventi išėjus į pensiją, reiktų gauti apie 70–80 proc. ligtolinių pajamų. Tuo tarpu, kokią sumą antros pakopos pensijų fonde sukaups žmogus, priklausys nuo daugelio faktorių – pradedant jo amžiumi, gaunamomis pajamomis, darbo stažu, įmokų į pensijų fondus dydžiu ir baigiant kaupimo pensijų fonduose laikotarpiu ir pensijų fondų grąža.
Be to, panaši galimybė šalies gyventojams pasirinkti, kaip jie nori papildomai kaupti pensijai jau buvo pasiūlyta 2013 metais – tuomet iš 1,1 mln. kaupusių pensijai fonduose, į „Sodrą“ grįžo apie 24 tūkst., beveik 700 tūkst. liko kaupti pasirinkę kaupimą, kai į fondus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos „Sodros“ įmokos, ir 350 tūkst. pasirinko kaupti pensijų fonduose papildomai, prisidėdami ir savo lėšomis“, – prideda D. Kolmatsui.
Svyruoja fondai, bet svyruoja ir „Sodra“?
Praeitais metais plačiai eskaluota tema, kad pensijų fondai nebeduoda siekiamo pelningumo. Šių metų rezultatai visgi yra geri, nors pastebima, kad yra fondų, kurie savo užsibrėžtų tikslų ir nepasiekė.
Pasak R. Vainienės fondai – ilgalaikis produktas. Ir svyruoja ne tik akcijos, bet ir pati „Sodra“.
„Būna ir pajamos, ir išlaidos nesusibalansuoja. Pensijos buvo mažinamos. Dalis žmonių moka įmokas ir gali būti, kad negaus išmokų, nes neturės draudžiamojo stažo. Antrojoje pakopoje žmogui nesvarbu ar svyruoja, jis turi tik pasirinkti tinkamą kryptį. Svarbu, kad artėjant išmokai nebūtų kritimas, o krenta labiausiai akcijos, dėl to ir yra rekomendacijos pasirinkti gyvenimo ciklo fondus, sekti savo amžių ir mažinti savo riziką. Kuo senesnis žmogus tuo mažesnę riziką turi prisiimti“, – sako R. Vainienė.
O R. Lazutka – priešingos nuomonės. Jo nuomone, gyventojai bent gali daryti „Sodrai“ įtaką, ko nepasakysi apie pensijų fondus.
„Pasitikėti „Sodra“ reikia, tvarkyti ir valdyti. Kai sako, kad politikai kaitalioja „Sodros“ dalykus, tai piliečiai renka politikus, ir per juos turi įtaką politikams. Politikai turi atsižvelgti ir kai kas net kritikuoja, kad pernelyg atsižvelgiama į pensininkus. O kapitalo rinkos tarptautinės ir du trečdaliai pinigų investuojama užsienio rinkose. Tikrai Lietuvos piliečiai negali paveikti. Yra skirtumas. O dabar, kokia bus grąža investavus tai tikrai yra spėliojimų dalykas, todėl net yra perspėjimas, kad niekas negarantuoja to pensijos dydžio. O „Sodrą“ veikia įstatymas, kuriame yra formulė pagal kurią apskaičiuojama pensija. Aišku, politikai tą gali keisti ir keičia, bet kol kas išlaikoma, kad vidutinė pensija sudaro apie 40–45 proc. vidutinės algos“, – komentuoja R. Lazutka.
Antroji pakopa pernai pasiekė geresnius rezultatus nei užpernai
„INVL Asset Management“ informuoja, kad antros pakopos pensijų fondų rezultatai gerėjo: į akcijas investuojantys pensijų fondai pakilo vidutiniškai 9,2 proc., vidutinės akcijų dalies – 4,7 proc. Tai netgi geresni rezultatai nei 2015 metais, kurie atitinkamai buvo 6,6 proc. ir 3,6 proc.
„Mažiausios rizikos, ypač valstybinės obligacijos iš tiesų turi itin žemą arba net neigiamą pajamingumą. Tai aktualu konservatyviems fondams, kurie gali investuoti tik į valstybių obligacijas ES ir OECD regione, todėl didelio uždarbio ten negalima tikėtis. Kita vertus, konservatyvūs pensijų fondai tam ir skirti – saugiai išlaikyti lėšas iki pensijos laiko.
Subalansuoti arba akcijų pensijų fondai pasirinkimo galimybę turi gerokai didesnę – nuo platesnio valstybių obligacijų pasirinkimo ir įmonių obligacijų iki akcijų visame pasaulyje. Tinkamai sudėliojus fondo sudėtį, galima pasiekti ganėtinai aukštą grąžą“, – komentuoja Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.
Pensijų, investiciniuose fonduose ir gyvybės bei ne gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose – valdyti patikėtas finansinis turtas per pastaruosius trejus metus išaugo 1,3 mlrd. eurų arba 52 proc. ir 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 3,9 mlrd. eurų. Šiuo laikotarpiu investuotų pinigų suma investiciniuose fonduose pasiekė 411,2 mln. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 144,31 euro), pensijų fonduose buvo sukaupta 2,44 mlrd. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 855,9 euro), investicijos į draudimo ir anuiteto produktus pasiekė 1,02 mlrd. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 358,87 euro). Lyginant investicijas į šias priemones, pensijų fonduose sukaupta suma sudarė net 63 proc. sumos ir per pastaruosius trejus metus augo labiausiai.
Dalia Kolmatsui pataria, kaip pasirinkti pensijų kaupimo būdą
Pirmąja pakopa vadinama pensija, mokama iš „Sodros“, antra pakopa vadinamas kaupimas pensijų fonduose, kai lėšas į juos perveda „Sodra“ ir, jei pasirinko šią galimybę, dalimi lėšų kaupimui gaudamas valstybės skatinimą prisideda pats žmogus, trečiąja pakopa – savarankiškas kaupimas iš asmeninių lėšų, kai įmokas į pensijų fondus gali mokėti pats žmogus, jo sutuoktinis ar darbdavys.
Tam, kad senatvėje gautų bent 80 proc. pajamų siekiančią pensiją, vien kaupimo antrojoje pakopoje nepakanka.
Pasirenkant pensijų fondą pirmiausia svarbu pasitikrinti, ar pensijų fondo investavimo strategija atitinka amžių. Jauniems žmonėms rekomenduojama investuoti į akcijų pensijų fondus, nes akcijų rinkos ilgalaikėje perspektyvoje uždirba didžiausią grąžą, tačiau akcijų vertės labiau svyruoja, dėl ko trumpalaikiu laikotarpiu galima patirti nuostolių. Kita vertus, jeigu akcijų rinkos kristų, jaunas žmogus turės laiko sulaukti, kol jos vėl pakils.
Amžius ir fondo rizikingumas yra vienas pagrindinių kriterijų, kuo remiantis reikėtų rinktis pensijų fondą.
Antrasis kriterijus renkantis pensijų fondą yra ilgalaikiai pensijų fondų rezultatai, t. y. grąža, kuriai įtakos turi ir situacija finansų rinkose, ir valdymo įmonės pasirinkta investavimo politika.
Reikėtų lyginti tos pačios kategorijos pensijų fondus. Šiuo metu tokių antros pakopos pensijų fondų kategorijų Lietuvoje yra keturios: akcijų pensijų fondai (iki 100 proc. lėšų investuojama į akcijas), vidutinės akcijų dalies pensijų fondai (iki 70 proc. lėšų investuojama į akcijas), mažos akcijų dalies pensijų fondai (iki 30 proc. lėšų investuojama į akcijas) ir konservatyvūs pensijų fondai (0 proc. lėšų investuojama į akcijas).
Trečias kriterijus – pensijų fondų taikomi mokesčiai, su kuriais taip pat galima susipažinti Lietuvos banko interneto puslapyje. Nors jų dydžiai skiriasi palyginti nedaug, tačiau verta juos palyginti prieš priimant sprendimą, į kur investuoti.
