Pensijas – apmokestinti, o pensinį amžių sieti su gyvenimo trukme: kitaip Lietuvos laukia problemos?

Taip yra įsitikinę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, penktadienį pristatę naujausias rekomendacijas Lietuvai.

Jos nėra privalomos, tačiau anksčiau ar vėliau bent dalį TVF ir kitų tarptautinių organizacijų Lietuva įgyvendina.

Lietuvai reikės daug papildomų pinigų

„Lietuva susiduria su dideliu išlaidų spaudimu, kylančiu iš gynybos poreikių ir didesniais skolinimo kaštais trumpuoju laikotarpiu, kas prisideda prie ilgalaikio spaudimo, ypač susijusio su gyventojų senėjimu“, – ataskaitoje teigia TVF ekspertai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vyriausybė pritarė: didins nukentėjusių asmenų valstybines pensijas

Piktinasi, kad sustabdyti pensijų kaupimą ne taip lengva: kada ir kam būtina įteikti prašymą tai padaryti

Apsisprendė: šias pensijas planuoja didinti jau nuo liepos – pridės po 50–67 eurus

Jie primena, kad dėl emigracijos ir mažėjančio gimstamumo Lietuvos gyventojų skaičius susitraukė nuo 3,7 mln. atgavus nepriklausomybę iki mažiau nei 3 mln. dabar.

Prognozuojama, kad neigiamos demografinės tendencijos laukia ir ateityje. Taigi ilguoju laikotarpiu papildomoms viešosioms išlaidoms prireiks lėšų, kurios sudarys nuo 5 iki 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paprastai kalbant, Lietuvai reikės iš kažkur gauti labai daug pinigų.

Pensijų apmokestinimas ir pensinis amžius

„Dėl problemos masto sprendžiant ilgalaikį viešųjų išlaidų spaudimą prireiks visa apimančios fiskalinės strategijos“, – sako TVF ekspertai.

Pirmuoju tokios strategijos elementu jie įvardija pensijų sistemos reformą. Ji turėtų padidinti „socialinį tvarumą“ ir išlaikyti „finansinį pagrįstumą“.

Pasak TVF, prastos demografinės projekcijos ir pastarasis pensijų didinimas sparčiau, nei numato tvari jų skaičiavimo formulė, padidino vidutinio laikotarpio deficitą 1–3 proc. BVP.

Pensijų reformos turi išlaikyti balansą tarp finansinių kaštų, vyresnių žmonių skurdo mažinimo ir tarp perskirstymo didinimo, dalyvavimo joje užtikrinimo ir adekvatumo.

„Pirma, pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimas padėtų sugerti išlaidų spaudimą. Antra, gyventojų pajamų mokesčio taikymas pensijoms suteiktų biudžetinių resursų didinti bazinę pensiją tiems, kas gauna mažesnes senatvės pensijas. Trečia, kadangi ilgainiui bręsta, privataus kaupimo pensijų sistemos dalis stabilizuos pakeitimo normą – pensijos ir buvusio darbo užmokesčio santykį“, – aiškina TVF.

Pasak ekspertų, bet kokia reforma šioje srityje turėtų kurti stabilią aplinką su stipriomis paskatomis dalyvauti kaupime („idealiu atveju dalyvavimą padarant privalomu“) ir stipriomis neigiamomis paskatomis ankstyvam pasitraukimui tam, kad būtų sumažintas spaudimas „Sodros“ pensijų sistemai.

Pensijų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu

Finansų ministerija portalui tv3.lt atsisakė komentuoti, ar pritaria pensijų apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu, nors mokesčių politikos formavimas yra jos sritis.

„Klausimai pagal kompetenciją yra skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai“, – tenurodė Finansų ministerija.

Publikacijai pasirodžius jos atstovai persiuntė tokią ministrės Gintarės Skaistės poziciją:

„Lietuvoje gyventojų pajamos apmokestinamos, kai yra gaunamos. Reiškia, žmonėms apmokestinamas jų darbo užmokestis, o išmokų išmokėjimo metu jos neapmokestinamos. Planuojame prie tokio reguliavimo likti.“

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat plačiau nekomentavo pasiūlymų dėl pensijų apmokestinimo ir pensinio amžiaus susiejimo su gyvenimo trukme:

„Ministerijos atstovai TVF misijų metu, esant poreikiui, susitinka pasikalbėti, apsikeisti nuomonėmis ir įžvalgomis apie pensijų sistemos situaciją, galimus iššūkius ir kitus klausimus. Sprendimų dėl vienų ar kitų klausimų po TVF ekspertų misijos neplanuojama.“

Penktadienį portalui tv3.lt socialinės apsaugos ir ministrė Monika Navickienė TVF pasiūlymus pakomentavo taip: „Šiuo metu tokie pasiūlymai nėra svarstomi“.

Kaip ten bebūtų, Lietuva yra bene vienintelė šalis Europoje ir apskritai visuose Vakaruose, kurioje neapmokestinamos jokios pensijos.

Pavyzdžiui, Latvijoje įprastu 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu apmokestinama pensija, kurios suma viršija 1667 eurus per mėnesį.

Estijoje neapmokestinama pensijų suma yra 776 eurai per mėnesį. Didesnėms pensijoms taikomas irgi 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Tiesa, nuo kitų metų jis didės iki 22 proc.