Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų.
Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu, kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems. Ką daryti? Kaip kaupti ir užsitikrinti ne tik duonos riekę senatvei?
Skaičiai
„Aviva“ grupės ir audito kompanijos „Deloitte“ Europoje atliktas pensijų stygiaus tyrimas rodo, kad 2011-2051 metais išeisiantys į pensiją Lietuvos gyventojai, norintys gauti 70 proc. savo buvusių pajamų, kasmet susidurs su 4,5 mlrd. litų pensijų stygiumi. Tai reiškia, kad vidutinis 40-metis turėtų kas mėnesį atidėti po 286 litus, tam kad šio stygiaus neliktų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, palyginus vidutinį darbo užmokestį gaunančios šeimos pajamas ir namų ūkio išlaidas paaiškėjo, kad pensijos kaupimui atidedama vos po 13 litų per mėnesį.
Baimės
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, lietuviai vis labiau domisi pensijų kaupimu. Tai juos daryti skatina sudėtinga „Sodros“ situacija“. Pašnekovo skaičiavimu, II pensijų fondų kaupimo pakopoje jau dalyvauja virš milijono Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis kaupiančiųjų - 25-40 metų amžiaus.
Nepaisant II pakopos fondų populiarumo, III pakopa sulaukia žymiai mažiau dėmesio.
„Žmonių baimės yra amžinos. Lietuviai ganėtinai pesimistiški žmonės, jie savo padėtį vertina labai neigiamai. Dauguma teisinasi, kad neturi pinigų, tačiau tų pinigų yra, tik jie nuvertėja neinvestuojami. Vyresnės kartos žmonės nepasitiki naujai siūlomais kaupimo produktais dėl praeityje buvusių bankų griūčių. Nors yra nemažai žmonių susirūpinusių savo ateitimi, kita dalis dar vis galvoja, kad jais turi pasirūpinti valstybė“, - pastebėjo A. Bakšinskas.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys patvirtino, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi II pakopos pensijų kaupimu.
„Toks kaupimo būdas yra populiarus, nes žmogui jis tiesiogiai nekainuoja, pensija kaupiama nuo dalies jo sumokėtų mokesčių. III pensijų kaupimo pakopoje jau žmogus pats turi investuoti savo pinigus ir juos atidėti ilgam taupymui. Daliai žmonių ši sistema yra suprantama, bet dėl ekonominių priežasčių jie nesiryžta ja naudotis“, - teigė Š. Ruzgys.
Anot jo, III pakopoje pensijai taupo vos 23 tūkst. dirbančių Lietuvos gyventojų.
Priežastys
Pasak socialinių mokslų daktaro, profesoriaus Romo Lazutkos, lietuvius neracionaliai rinktis privačius pensijų fondus paskatino kalbos apie „Sodros“ bankrotą. Žmonėms trūko informacijos ir jie buvo suklaidinti.
„Kalbos apie „Sodros“ bankrotą yra absurdas. Jokio bankroto negali būti, tai tas pats kaip kalbėti apie policijos ar prezidentūros bankrotą, nes bankrutuoti gali tik privačios įmonės, o ne valstybinės įstaigos, kurios yra finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kol bus Lietuvoje gyventojų ir įmonių mokančių mokesčius, tol gyvuos ir „Sodra“, o jei to nebus, tai nebus ir pačios Lietuvos“, - teigė R. Lazutka.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dauguma žmonių iki šiol yra įsitikinę, kad privačios kaupiamosios pensijos bus paveldimos.
„Įstatymuose aiškiai parašyta, kad pensijos bus paveldimos tik iki sulaukiant pensinio amžiaus. Tai reiškia, kad jei žmogus pradeda gauti pensiją, ji nebėra paveldima“, - aiškino Vilniaus universiteto profesorius.
Kitas dalykas, anot jo, kuris daliai žmonių beveik nežinomas, tai, kad moterų pensijos bus žymiai mažesnės nei vyrų, nors sukaupta suma vienoda. „Taip bus dėlto, kad moterys statistiškai ilgiau gyvena nei vyrai. Mėnesinė pensija moterims bus maždaug 20 proc. mažesnė“.
Rizika didesnė už naudą?
Rinkis kaupti pensiją privačiuose fonduose, ar ne, profesorius R. Lazutka patarti nesiryžo, tačiau prognozavo, kad dabartinė II pakopos pensijų sistema visuomenei nieko gero nežada.
„Lyginant, kiek didėjo „Sodros“ prieaugis nuo reformos pradžios su privačių fondų augimu, „Sodra“ gerokai juos lenkia. Ne visi, kurie dalyvauja II pakopos pensijų kaupime, gal net žino, kad jiems „Sodros“ pensija bus sumažinta. Kokia bus ta mažinama pensija ir ar sumažinimą kompensuos privati pensija, niekas to negali pasakyti. Kai skaičiuojamas kaupiamų pensijų lėšų prieaugis, kuriuo tik ateityje pasinaudos dirbantieji, ant kitos lėkštės pusės reikia dėti „Sodros“ pensijas dabartiniams pensininkams, kurios būtų didesnės, jeigu nereikėtų finansuoti privačių fondų“, - pastebėjo socialinių mokslų daktaras R. Lazutka.
Anot pašnekovo, nors Vakarų šalyse pensijų fondai taip pat naudojami tam, kad žmonės senatvėje gautų papildomą pensiją, jų veikimo sistema kitokia nei Lietuvoje.
„Olandijoje, Suomijoje, Danijoje yra labiau išplitę II pakopos pensijų fondai, o, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje mažiau, kadangi ten gerokai dosnesnės valstybinės pensijos“, - tvirtino pašnekovas. - Tačiau ten II pakopa labai skiriasi nuo mūsiškės, nes dalyvaujama joje kolektyviai, o patys fondai yra ne pelno siekiantys“.
Pašnekovo teigimu, privačių fondų kaupimo sistema yra neefektyvi, nes žmonės juose dalyvauja labai pasyviai, dauguma pasirašė sutartis, bet nesudaro spaudimo pensijų rinkai, kad ji veiktų efektyviau. „Čia kaip bet kurioje rinkoje, jei vartotojas yra neišprusęs, gerai neinformuotas, tai tada tinkamas teikėjas gali būti tik labdaros organizacija. Pensijų fondus valdo ne tokios organizacijos, o pelno siekiančios įmonės“, - pabrėžė socialinių mokslų daktaras.
Kaip vieną iš galimų sprendimo būdų profesorius siūlė II pensijų fondų pakopą versti trečiąja ir leisti žmonėms mokėti iš savo kišenės, nes tada jie būtų priversti atidžiau viską pasverti. „Dauguma žmonių fondus pasirinko gąsdinami „Sodros ateities“, galvodami, kad „blogiau būti negali“. Tačiau blogiau būti visada gali“, - įspėjo R. Lazutka.
