„Mūsų testavimai rodo, kad net jeigu ūkį ištiktų staigus ir gilus nuosmukis, o nemokių skolininkų skaičius smarkiai išaugtų, bankai vis dar turėtų pakankamai kapitalo, kad galėtų suerti nuostolius, ir jie būtų pajėgūs toliau veikti stabiliai“, - sakė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad net ir tuo atveju jei aplinkybės susiklostytų itin nepalankiai, papildomo kapitalo poreikis b9tū nedidelis, o likvidumo „pagalvė“ pakankamai saugi, kad bnakai savarankiškai atlaikytų didelius indėlininkų panikos protrūkius.
Lietuvos bankas finansų sistemos atsparumą testavo pagal hipotetinį scenarijų, numatatntį, kad šalies ekonomika smuktų maždaug po 5 proc. Šio scenarijaus atveju bankai patirtų apie 642 mln. eurų nuostolį. Pasak V. Vasiliausko kapitalo pakankamumo rodiklis išliktų aukštas, o papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis, jo preiktų vienam vietiniam bankui ir tai sudarytų tik 0,6 mln. Eur. Lietuvos anko vadovo nuomone, tokia suma nėra didelė.
„Likvidumo testo rezultatai taip pat geri: jei per mėnesį dėl indėlininkų panikos būtų atsiimta net ir 30 proc. indėlių, bankai turėtų pakankamai likvidaus turto spragai padengti“, - „Stress testo“ rezultatus įvertina LB vadovas.
Įsigaliojus dabartiniam indėlių draudimo modeliui, didžiausias trumpalaikis indėlių sumažėjimas Lietuvoje sudarė apie 6 proc.
Viena iš svarbių Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijamų rizikų – situacija kai kurių Šiaurės šalių, ypač Švedijos, nekilnojamojo turto rinkoje. Čia būsto kainos sparčiai kyla jau kelerius metus, o didelis bendras privačiojo sektoriaus skolos lygis nemažėja. Tendencijoms nekilnojamojo turto rinkoje pasikeitus, patronuojantieji bankai, tikėtina, prarastų apetitą rizikai, o tai galėtų lemti ir mažesnį kreditavimą Lietuvoje, ypač – rizikingesniems sektoriams.
Rizika pastebima ir mažų palūkanų normose, dėl kurių bankams gali tekti permąstyti savo veikimo principus.
„Šiai dienai bankų pajamos iš palūkanų yra nukritę nuo daugiau kaip 70 proc. iki 50 proc. savo pajamų. Tai yra iššūkis bankams, be to kituose segmentuose bankai patiria konkurencinį spaudimą ir bankams reikia pergalvoti savo verslo modelius, strategijas. Kai palūkanos spaudžia žemyn, iš kitos pusės už indėlius mokamos nulinės palūkanos, tai gali būti taškas, kada reikės įdėti labai daug išradingumo ir pastangų, kad išlaikyti pelningumą“, - sakė V. Vasiliauskas.
Pasak LB vadovo, vienas pagrindinių iššūkių finansų sistemai tebėra netvari kredito unijų veikla. Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, atidėliojant būtiną pertvarką, kuriai pritaria dauguma kredito unijų, Vyriausybė, Tarptautinis valiutos fondas ir kredito unijų klientus vienijančios asociacijos, šis sektorius toliau susidurs su sisteminėmis problemomis ir galimais bankrotais.
„Kreditų unijų dalis nėra didelė, pagal turtą apie 2-3 proc., bet ir šaukštas deguto gali pagadinti medaus statinę“, - sako V. Vasiliauskas. Pasak V.Vasiliausko, apskritai šalies bankų sistema yra stabili, kapitalo pakankamumo rodikliai yra didesni nei reikalaujama.
„Skolininkų būklė pernai gerėjo, neveiksnių paskolų lygis nuoseklia mažėja. Jei 2010 metais turėjome apie 15 proc. neveiksnių paskolų, šiuo metu jų yra 5-6 procentai. Neveiksnių būsto paskolų rodiklus yra dar mažesnis - 2-3 procentai. Tai rodo, kad sistema yra stabili“, - sakė LB valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, kreditavimas pamažu įgauna pagreitį, o šiemet paskolų lygį labiausiai augino bankų suteiktos paskolos telekomunikacijų bei energetikos sektoriaus įmonėms. LB vadovo teigimu, nuosekliai auga ir būsto kreditavimas, tačiau būsto kainų burbulo centrinis bankas neįžvelgia ir šiemet tikisi apie 3-4 proc. būsto kainų augimo.
