Viena iš lyderių
Šiuo metu Plungės rajono savivaldybėje stovi 220 daugiabučių namų, iš kurių šiek tiek daugiau nei pusė – 120 – pastatyti iki 1993 m. Dar iki šių metų liepos buvo atnaujinti 55 senos statybos namai, kuriuose po atliktų darbų, šildymo kaštai sumažėjo mažiausiai 45 proc. Pasak didžiausios renovaciją administruojančios įmonės vadovo Zigmanto Daugėlos, renovacija leidžia sutaupyti visiems, o išskirtiniais atvejais – pasiekti puikių rezultatų, kurių Lietuvoje dar nėra daug.
„Visi namai sutaupo mažiausiai 45 procentus šildymo išlaidų. Po renovacijos visi moka mažiau, o viename name pavyko pasiekti puikų rezultatą – suvartojama maždaug 60 procentų mažiau šilumos energijos. Gyventojai labai džiaugiasi pasiektais rezultatais ir nesiskundžia dėl šildymo mokesčių“, – teigia pašnekovas.
Nors jau pasiekta puikių rezultatų, Plungėje daugiabučių atnaujinimo procesas nelėtėja. Renovacijos administratoriai gyventojus nuolatos kviečia į susirinkimus aptarti būsimos renovacijos sąlygų ir išreikšti savo nuomonę. Taip pat šiuo metu atnaujinimo darbų pradžios laukia dar 22 namai, jų planai jau parengti naujam renovacijos projektui.
Sunkiausia – nugalėti žemaitišką užsispyrimą
Prisimindamas renovacijos proceso pradžią, Z. Daugėla teigia, jog sudėtingiausia buvo įtikinti namų gyventojus, jog jų investicija atneš naudos. „Sunkiausias darbas buvo renovacijos proceso pradžioje, kai reikėjo pirmųjų namų gyventojus įtikinti, jog šis procesas jiems atneš naudos. Čia tikriausiai suveikė žemaitiškas užsispyrimas, nes aplink juos dar nebuvo teigiamų pavyzdžių, naudos dar niekas nebuvo matęs savo akimis“, –renovacijos pradžią prisimena pašnekovas.
Tarp dalies gyventojų nepasitikėjimas vyravo ir darbams jau prasidėjus: „Vieni galvojo, jog jiems to nereikia, kitiems per brangu, nepaisant to, darbams pasibaigus ir pamačius atnaujintą namą bei gavus daug mažesnius mokesčius už šildymą, visi liko patenkinti“, – teigia pašnekovas.
Gyventojai vis labiau supranta investicijų naudą
Nors gyventojai vis palankiau žiūrėjo į daugiabučių atnaujinimo procesą, dar ilgą laiką stengėsi kuo mažiau jam išleisti, o dėl to gaudavo mažiau kokybiškus rezultatus. Vis dėlto, Z. Daugėla sako, jog pastaruoju metu ir čia įvyko esminis lūžis.
„Plungėje vyrauja pigesnis tinko fasadas, kuris yra mažiau kokybiškas. Nors tai nereiškia, kad jie yra blogi, pajūrio zonoje, dėl drėgno oro nėra praktiški, pakeičia spalvą. Tačiau, pastaruoju metu vis labiau populiarėja brangesni – vėdinami fasadai. Mieste atsiradus keletui namų su tokiu apdailos variantu, kaimyninių namų gyventojai sužinoję apie brangesnio varianto privalumus, pradėjo rinktis šiek tiek didesnę kainą, todėl dabar beveik visų renovuojamų namų fasadai bus ventiliuojami“, – sako Z. Daugėla.
