Virėjais ir mechanikais būti nebenori
Užimtumo tarnybos (buvusios Lietuvos darbo biržos) atstovė spaudai Milda Jankauskienė pasakoja, kad tendencija, kuomet persikvalifikuoti nusprendžia aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys bedarbiai, stiprėja nuo 2016 m. Tuomet tokie Užimtumo tarnybos klientai sudarė 5 proc., o 2018 m. rodiklis šoktelėjo daugiau nei dvigubai – iki 12 proc.
„Aukštąjį mokslą turinčių klientų pageidavimą persikvalifikuoti skatina ir tai, kad kai kurie aukštojo mokslo reikalaujantys darbai apmokami mažiau, nei reikalaujantys profesinės kvalifikacijos. Tai kartu su didesne darbų pasiūla galimai skatina asmenų, baigusių aukštąjį išsilavinimą, norą persikvalifikuoti į žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias profesijas“, – naujos tendencijos darbo rinkoje priežastis vardija M. Jankauskienė.
Ne mažesnę įtaką esą turi ir Lietuvos darbo rinkos struktūra: verslai, kuriantys žemą pridėtinę vertę, neturi didelio poreikio aukštos kvalifikacijos asmenims.
Pašnekovė pridūrė, kad dėl skirtingos situacijos didžiųjų miestų ir regionų darbo rinkose, vienareikšmiškai atsakyti, kokių profesijų žmonės dažniausiai nori persikvalifikuoti, negalima. Tiesa, bendras tendencijas visos Lietuvos mastu išskirti galima.
Anot Užimtumo tarnybos atstovės spaudai, 2018 m. dažniausiai įgyti naują amatą pageidavo virėjai, traktorininkai, automobilių mechanikai, pardavėjai, apdailininkai, kirpėjai, siuvėjai, buhalteriai, barmenai ir šaltkalviai.
Na, o labiausiai per pirmus devynis šių metų mėnesius darbo neturintys žmonės norėjo mokytis slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, socialinio darbuotojo padėjėjo ar įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo amato.
„Didėja ir IT sektoriaus profesijų pasirinkimas. Nuo 2016 m. baigusių IT sektoriaus profesinio mokslo programas skaičius išaugo nuo 1 proc. iki 7 proc.“, – teigė M. Jankauskienė.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, jau kelerius metus iš eilės yra sudaroma ir bendra darbo rinkoje nepaklausių profesijų analizė. Joje galima išvysti ir tokius populiarius abiturientų pasirinkimus kaip teisė ar politikos mokslai, taip pat archyvistų, muziejaus darbuotojų, sporto trenerių, verslo paslaugų vadybininkų, vertėjų ir kalbininkų, floristų ir kirpėjų profesijas.
Gena didesnis atlygis
Tai, kad aukštojo mokslo diplomą rankose jau turintys asmenys vis dažniau gręžiasi ir į profesines mokyklas, tv3.lt patvirtino ir Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vincentas Klemka. Šioje įstaigoje vienas iš aštuonių besimokančiųjų jau yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą.
„Anksčiau tiek norinčiųjų persikvalifikuoti nebuvo. Dabar nemažai žmonių su aukštuoju išsilavinimu renkasi įvairias IT mokymosi programas – programuotojo, sistemų testuotojo ir panašias. Tai dažniausiai yra daroma norint gauti darbą su didesniu atlyginimu.
Jei renkamasi mokytis tokias programas kaip, pavyzdžiui, keramika, dažnu atveju tokį pasirinkimą lemia noras tiesiog kažką išmokti, o ne dirbti su naujai įgytomis kompetencijomis“, – sakė V. Klemka.
Profesinio mokymo centro vadovas taip pat pabrėžė, kad ne į visas specialybes priimami mokytis visi norintieji. Pavyzdžiui, norintieji kibti į IT mokslus, turi sulaukti priėmimo komisijos pritarimo.
„Nors tai ir profesinė mokykla, bet kai kurios specialybės aukšto lygio, tad žmogus turi būti motyvuotas ir turėti tam tikrus pagrindus. Darbo krūvis didelis ir dėl to bet kas, atėjęs mokytis programavimo, to negebėtų daryti“, – teigė V. Klemka.
Skaičiuojama, kad 2018 m. įsitvirtinti darbo rinkoje profesinio mokymo pagalba panoro 13,4 tūkst. asmenų, iš jų didžiausia dalis turėjo vidurinį išsilavinimą – beveik 55 proc., aukštąjį neuniversitetinį – 14 proc., aukštąjį universitetinį – beveik 12 proc.
Per pirmus devynis šių metų mėnesius į Užimtumo tarnybą iš viso kreipėsi 188,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tarp užsiregistravusiųjų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 24,3 tūkst., iš jų – 1,6 tūkst. pradėjo mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų.
