Tokį lietuvių nerūpestingumą jau keletą metų atskleidžia tradicinis „Swedbank" Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimas. Tačiau šiais metais matyti ir naujų tendencijų - gyventojai ketina šventėms skirti didesnes sumas. Tuo pačiu, regis, daliai lietuvių stumdytis eilėse jau pabodo - apie tai liudija vis didėjantis skaičius tų, kurie per šventes neplanuoja išleisti nieko ar apskritai ketina pabėgti nuo kalėdinio šurmulio.
Sumos didės
„Swedbank" Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimo duomenimis, šiemet dauguma Lietuvos gyventojų šventiniams pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai. Lyginant su 2011-aisiais, šiemet gyventojų dalis, šventiniams stalui išleisianti virš 300 Lt, išaugo nuo 13 iki 20 proc. Atitinkamai (iki 53 proc.) sumažėjo namų ūkių, kurie Šv. Kučių ir Kalėdų skanėstams skirs mažiau nei 200 Lt. Dar penktadalis gyventojų vaišėms ketina išleisti nuo 201 Lt iki 300 Lt.
Dovanoms ir sveikinimams taip pat ketinama atseikėti daugiau: dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo gyventojų nurodžiusių mažiausią - iki 100 Lt sumą. Tuo tarpu 21 proc. namų ūkių arba 6 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais dovanoms išleis virš 300 Lt.
Gyventojų pasiskirstymas pagal vidutines išlaidas Kūčių ir šv. Kalėdų vaišėms bei dovanoms, proc.
Tačiau didesnį biudžetą dažniausiai skirs didžiuosiuose šalies miestuose gyvenantys namų ūkiai. Šiek tiek optimistiškesnės tendencijos, palyginus su praėjusiais metais, pastebimos ir kaimo vietovėse. Tuo tarpu mažesniuose šalies miestuose ir rajonų centruose išlaidos šventinėms vaišėms planuojamos beveik tokios pačios kaip ir praėjusiais metais, o planuojančių nepirkti dovanų dalis išaugo nuo 3 proc. iki 16 proc.
Lietuvių ir ukrainiečių panašumai
„Pramogauti" prekybos centrų eilėse nereikėtų, o ir naujųjų metų rytą finansinės pagirios nekamuotų, jei šventės, kaip ir kasmet, neateitų taip netikėtai. Vos ketvirtadalis gyventojų šventėms pradeda ruoštis jų nesulaukę. Tuo tarpu 75 proc. gyventojų, kaip ir pernai, šventinių išlaidų biudžetu pradeda rūpintis tik gruodį. Gali pasirodyti paradoksalu, bet mažiausių pajamų namų ūkiai šventėms ruošiasi atsainiau, lyginant su tais, kuriuose vienam namų ūkio nariui tenka 1001-1500 Lt per mėnesį. Žinoma, pirmieji ir išleidžia mažiau, tačiau ši finansinė našta dar kiek palengvėtų, jeigu jai būtų rengiamasi iš anksto. Prieš pusmetį šventėms finansiškai ruoštis labiau linkę vyresnio amžiaus gyventojai. Be to, brandesnio amžiaus žmonės dažniau iš anksto rūpinasi dovanomis, tuo tarpu jaunesnieji verčiau veržiasi diržus ir kasdienius poreikius „apkarpo" dėl dovanų, atėjus gruodžiui.
Tokia savo elgsena lietuviai panašūs į Graikijos, Rusijos, Ukrainos gyventojus, kurie šventinėmis išlaidomis taip pat susirūpina tik švenčių „išvakarėse". Tuo tarpu iš Vokietijos, Čekijos, Šveicarijos gyventojų vertėtų pasimokyti - jie šventes prisimena ir joms ruošiasi dar iki gruodžio mėnesio.
Penkiasdešimtinės - į šiukšliadėžę?
Išankstinis pasirengimas šventėms - tai ne tik pinigų kaupimas, apsaugantis piniginę nuo šoko gruodžio mėnesį. Iš anksto racionaliai suplanavus šventinio stalo gardumynus, susidarius dovanų ir žmonių, kuriems jos bus dovanojamos, sąrašą, galima laimėti išties daug. Neteks pusės patiekalų graudžiu žvilgsniu palydėti į šiukšliadėžę, bus galima sutaupyti lyginant dovanų kainas, o turint laiko, prabangias dovanas pakeisti nebrangiai kainuojančiomis idėjomis.
Tačiau Lietuvos gyventojai atsakingo planavimo ir vartojimo principais retai vadovaujasi. Maisto banko duomenimis, 2 proc. gyventojų maistą išmeta kone kasdien, dar 14 proc. tai daro kas keletą dienų, trečdalis - kartą per savaitę. Dažniausiai išmetamo maisto vertė svyruoja tarp 5-10 litų, tačiau žinant lietuvių svetingumą ir vaišingumą, po švenčių į šiukšliadėžę, ko gero, nukeliauja ne viena penkiasdešimtinė.
Paradoksas slypi ne tik tame, kad didžiausią biudžeto išlaidų eilutę didiname tam, kad po to dalį maisto išmestume, bet ir patiriame papildomų išlaidų - vaistams. Pernai gruodį buvo nupirkta 67 586 skrandžio veiklą gerinančio vieno vaistinio preparato pakuočių. Tai reiškia, po vieną tabletę kas ketvirtam suaugusiam šalies gyventojui. Tad prie šventinių išlaidų biudžeto, ko gero, teisinga priskaičiuoti ir vaistinius preparatus, mat vien beveik 70 tūkst. šio vaisto pakuočių gyventojams atsieina apie 700 tūkst. Lt. O tai juk tik vienas vaistinis preparatas...
Negana to, kiek švenčių sugadinama dėl skubotai ir neapgalvotai nupirktų dovanų. Europoje atliktos apklausos rodo, kad tokių dovanų yra gavę beveik trečdalis gyventojų. Situaciją galėtų pataisyti nebent dovanų gautas laimingas loterijos bilietas. Tik tikimybė, jog tas vienintelis bus laimingas, labai maža, nes tokių besitikinčiųjų per šventes skaičius žymiai išauga - paskutinį metų ketvirtį parduotų loterijos bilietų skaičius, lyginant su metų vidurkiu, pernai išaugo 35 proc.
Norime gauti ne tai, ką dovanojame patys
Tačiau tyrimo rezultatai rodo, jog labiausiai po egle lietuviai trokšta rasti dovanų čekį (15 proc.), grynuosius pinigus (13 proc.) ar knygą (11 proc.). Po 9 proc. apklaustųjų paminėjo kosmetikos ir parfumerijos gaminius bei rankų darbo dovanas. Grynieji pinigai labiausiai pradžiugintų jaunesnius 18-25 metų respondentus, tuo tarpu vyresnieji labiausiai džiaugtųsi knyga.
Pabėgti per Kalėdas
Šių metų tyrimas atkreipė dėmesį ir į dar vieną ryškėjančią tendenciją - šiemet daugiau jaunų, didesnes pajamas gaunančių didmiesčių gyventojų tvirtino, kad per šventes nieko neišleis vaišėms. Tokią tendenciją gali lemti du veiksniai - jauni, didmiesčių gyventojai dažnai per šventes vyksta pas artimuosius, gyvenančius rajonų centruose ir kaimo vietovėse, tad šventinio stalo savo namuose neruošia. Kita prielaida - aukštesnes pajamas gaunantieji didmiesčių gyventojai pabėga nuo šventinio šurmulio keliaudami.
Namų ūkiai, planuojantys nieko neišleisti Kūčių ir šv. Kalėdų vaišėms, pagal pajamas, tenkančias vienam namų ūkio nariui per mėnesį (proc.)
Rytų Europa išlaidaus daugiau, pietiečiai veršis diržus
Kompanijos „Deloitte" kasmet atliekama 18 Europos valstybių gyventojų apklausa atskleidė, kad europiečiai, nepaisant euro zonos krizės, reikšmingai šventinio biudžeto šiemet nemažins. Sumažėjimas vidutiniškai siekia tik 0.8 proc. Turbūt nevertėtų stebėtis, kad šiek tiek labiau diržus ketina susiveržti graikai (-16.2 proc. ) ir portugalai (-13.5 proc.). Tuo tarpu labiausiai išlaidos ketina augti Ukrainoje (13.5 proc.), Lenkijoje (11.5 proc.), Rusijoje (8.6 proc.) ir Vokietijoje (7 proc.), o daugiausiai - net 966 eurus - per šventes išleis airiai, kurie „pirmauja" šioje srityje jau ne vienus metus.
Europos šalių gyventjų šventinio laikotarpio išlaidų pasiskirstymas 2012 m., proc.
Šaltinis: www.manofinansai.lt
