Žalingasis įprotis suvartojo maždaug du procentus pasaulinio bendrojo vidaus produkto, rodo ekspertų iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos vėžio draugijos išanalizuoti 2012 metų duomenys. Ir beveik 40 proc. šios naštos tenka besivystančioms šalims.
422 mlrd. JAV dolerių iš minėtos sumos buvo skirta rūkalių ambulatoriniam gydymui ir gydymui sveikatos priežiūros įstaigose. Į šią sumą įtrauktos ir netiesioginės išlaidos, susijusios su darbo jėgos praradimu dėl ligų ar mirties.
„Rūkymas sukuria didžiulę ekonominę naštą visame pasaulyje, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur rūkymo epidemija yra labiausiai pažengusi, – teigiama žurnale „Tobacco Control“ paskelbtose išvadose. – Tokie rezultatai rodo, kad šalims skubiai būtina imtis griežtesnių tabako kontrolės priemonės, kad sumažėtų šios išlaidos.“
Tyrėjai išanalizavo duomenis iš 152 šalių, kurioms tenka 97 proc. pasaulio rūkančiųjų. Jie taip pat gavo duomenų iš Jungtinių Tautų ir Pasaulio banko.
Tyrėjai nustatė, kad 2012 metais „12 proc. mirčių 30–69 metų amžiaus žmonių grupėje sukėlė su rūkymu susijusios ligos. Ir didžiausia procentinė dalis buvo užfiksuota Europoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje“.
Verta paminėti, kad Kinijoje surūkoma trečdalis visų cigarečių pasaulyje. Pagal mirčių nuo rūkymo skaičius Kinija yra šeštoje vietoje.
Tyrimo išvadose taip pat sakoma, kad „tik 33 iš tirtų šalių, kurioms tenka 10 proc. pasaulio gyventojų, apmokestino rūkalus, kad daugiau nei 75 proc. mažmeninės tabako gaminių kainos sudarytų mokesčiai“.
