Įmonės siekia pririšti arba nutildyti jų komercines paslaptis žinančius darbuotojus. O specialistai dėl geidžiamos darbo vietos kartais neatsargiai pasirašo jiems pasiūlytus įsipareigojimus ir sugriauna savo ateitį.
Verslininkus dažnai baugina mintis, kad jų įmonės komercines paslaptis žinantys darbuotojai gali perbėgti pas konkurentus arba pasinaudodami sukaupta patirtimi bei informacija pradėti savarankišką veiklą ir perimti partnerius bei klientus.
Vertingiems darbuotojams siūloma sudaryti nekonkuravimo sutartis, tačiau jas neapgalvotai pasirašiusieji ateityje gali netekti ne tik pragyvenimo šaltinio, bet ir turto.
Apkaltino nesąžininga konkurencija
Tokia istorija nutiko ir vilnietei Daivai Nedzinskaitei, su partneriais įkūrusiai krovinių vežimo įmonę DGM. Buvę darbdaviai ją apkaltino nesąžininga konkurencija.
„Anksčiau, iki savarankiško verslo kūrimo, dirbau vadybininke krovinių vežimo bendrovės “Transekspedicija„ Didžiosios Britanijos skyriuje. Tačiau buvusios darbovietės teisininkai mane pavertė visas “Transekspedicijos„ komercines paslaptis neva žinojusia aukščiausio rango vadove ir pateikė man kaltinimus“, - dienraščiui LŽ pasakojo D.Nedzinskaitė.
Mat įsidarbindama šioje krovinių vežimo bendrovėje D.Nedzinskaitė pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo punktas ir dėl nekonkuravimo. Pagal jį moteris savanoriškai įsipareigojo, kad išėjusi iš darbo šioje įmonėje metus neįsidarbins konkuruojančioje įmonėje, nekurs giminingos bendrovės, tiek pat laiko neatskleis konkurentams buvusio darbdavio paslapčių.
„Jeigu kas nors man būtų tada suprantamai paaiškinę, kuo tas punktas gresia, tikrai po tokia darbo sutartimi nebūčiau dėjusi parašo“, - dabar tvirtino pašnekovė.
Naujas verslas - su latviais
Praėjusio dešimtmečio viduryje Didžiojoje Britanijoje veikusiame „Transekspedicijos“ skyriuje dirbo dvi darbuotojos - jau minėta D.Nedzinskaitė ir Žana Surgutskaja. Abi moterys buvo atsakingos už ryšių su klientais Ūkanotojo Albiono salose palaikymą, krovinių svečioje šalyje ekspedijavimą ir kt. 2006-aisiais su „Transekspedicija“ nutarė atsisveikinti D.Nedzinskaitė, o po metų - ir Ž.Surgutskaja. D.Nedzinskaitė netrukus apsisprendė pati pradėti verslą. Vėliau į jos ir dar dviejų partnerių iš Latvijos sukurtą krovinių vežimo įmonę DGM atėjo dirbti ir Ž.Surgutskaja.
Persekioja turto areštais
Tačiau buvę darbdaviai netruko D.Nedzinskaitei priminti apie jos pasirašytą įsipareigojimą.
Bendrovės „Transekspedicija“ prašymu Vilniaus apygardos teismas savo 2008 metų gruodžio 12 dienos nutartimi moteriai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo jos asmenines sąskaitas bankuose, turimas bendrovės DGM akcijas, butą Vilniuje bei du nedidelės vertės automobilius. Be to, teismas areštavo ir verslininkės partnerių latvių, jų kontroliuojamos įmonės DGM turtą ir pinigines lėšas.
Tuoj bus ketveri metai, kai D.Nedzinskaitė bylinėjasi su buvusia darboviete. Moteris neslėpė, kad negalėdama laisvai disponuoti nei savo turtu, nei pinigais gyvena labai sunkiai. „Gelbėja įmonė DGM, kurioje dirbu direktore. Laimė, šios įmonės areštas buvo atšauktas“, - pasakojo pašnekovė.
Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje buvusi darbdavė „Transekspedicija“ nurodė, kad jos skyriaus veikla Didžiojoje Britanijoje, pradėjus dirbti įmonei DGM, buvo paralyžiuota. Neva buvusios darbuotojos iniciatyva į įkurtą bendrovę pervilioti buvę įmonės klientai ir viena darbuotoja. Esą Lietuvos krovinių vežimo įmonė neteko svarbiausios partnerės Ūkanotojo Albiono salose kompanijos „Eurogate Int. Forwarding Company Ltd“, ši anglų įmonė nutraukė visus ryšius su „Transekspedicija“.
Todėl remiantis Civiliniu kodeksu buvo pateiktas bendrovės „Transekspedicija“ daugiau nei 800 tūkst. litų ieškinys už negautas pajamas solidariai įmonei DGM, D.Nedzinskaitei ir dviem jos partneriams latviams.
Teigiama, kad D.Nedzinskaitė dirbdama „Transekspedicijos“ Didžiosios Britanijos skyriuje esą „sukaupė ir nuolatos disponavo informacija apie ieškovo klientus, kurią sudarė informacija apie užsakovų kontaktinius asmenis, užsakovų krovinius, užsakymų pobūdį ir intensyvumą, užsakovams taikytas vežimo kainas ir jų sudėtines dalis“.
Gailisi pasirašiusi
„Dirbau vadybininke ir jokių komercinių paslapčių nežinojau. O įmonės klientai buvo viešai skelbiami bendrovės internetinėje svetainėje. Bendrovės vežimo įkainius sužinoti lengva apsimetus potencialiu klientu ir paprašius atsiųsti tarifus, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Tačiau apkaltinti mane buvo lengva, juk buvau pasirašiusi tą nevykusią darbo sutartį, kuri suteikė galimybę apkaltinti mane komercinių paslapčių atskleidimu“, - prisiminė D.Nedzinskaitė.
Moteris apgailestauja anksčiau neatsargiai padėjusi parašą po jai nepalankia darbo sutartimi, kuri dabar panaudota prieš ją. „Išeitų taip, kad tave įmonė gali pririšti vos ne iki “grabo„ lentos, nors jos siūlomos darbo sąlygos tavęs netenkina. Juk metams iškritęs iš darbo rinkos sunkiai į ją grįši kaip darbuotojas. Be to, iš ko metus gyventi paprastam vadybininkui, gavusiam mažą algą, jei negali ieškoti darbo?“ - guodėsi pašnekovė.
D.Nedzinskaitė dabar bando įrodyti teismui, kad jos su „Transekspedicija“ sudaryta darbo sutartis yra negaliojanti. „Dėl komercinių paslapčių turėjo būti pasirašyta atskira sutartis ir už jos vykdymą mokama kompensacija - antraip iš ko žmogui metus gyventi?“ - pavėluotai sukaupta išmintimi dabar dalijosi DGM vadovė. Jei sutarties teisėtumas būtų užginčytas, atsirastų galimybė ginčyti ir žalos buvusiai darbdavei atlyginimą. Galutinį tašką šioje byloje turėtų padėti Lietuvos apeliacinis teismas.
Nuolaidžiauti nelinkęs
Dienraščio LŽ kalbintas „Transekspedicijos“ direktorius Vidmantas Pelėda buvusiai darbuotojai nuolaidžiauti nelinkęs. „Nieko nereiškia, kad ji teigia esanti nekalta“, - tvirtino pašnekovas.
„Transekspedicijos“ vadovas džiaugėsi, kad „Lietuvoje įstatymai veikia“. „Nesąžiningi darbuotojai įmonėms gali pridaryti milžiniškų nuostolių. Ir pridaro. Tik, matyt, ne visos įmonės žino, kaip pasinaudoti įstatymais, kad patirtą žalą atgautų?“ - sakė V.Pelėda.
Dienraščio LŽ žiniomis, „Transekspedicija“ dėl nesąžiningos konkurencijos taip pat yra pateikusi 546 tūkst. litų civilinį ieškinį bendrovei „Lastra“ bei trims su ja susijusiems fiziniams asmenims. Areštuotos bankų sąskaitos, butai, kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Bet sėkmė permaininga. 2009-aisiais D.Nedzinskaitės vadovaujama įmonė DGM suskaičiavo, jog dėl V.Pelėdos įmonės inicijuoto sąskaitų arešto DGM negalėjo vykdyti normalios komercinės veiklos ir buvo patyrusi 262 tūkst. litų nuostolį. Vilniaus apygardos teismas 2009 metų spalio 6 dienos nutartimi pritarė ieškovams ir ieškiniui užtikrinti „Transekspediciją“ įpareigojo pervesti nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Tačiau „Transekspedicija“ per nurodytą laiką pinigų nepervedė. Teismo atsakymas buvo adekvatus - 2010 metų lapkričio 11 dienos nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir įmonei DGM.
Valstybės institucijos šokiruotos
Kai kurių įmonių siekis riboti savo darbuotojų verslumą ir galimybę įsidarbinti kitur stebina ir Konkurencijos tarybą (KT), ir Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
„Nesąžiningos konkurencijos draudimai (konkrečiai - draudimas vilioti darbuotojus) taikomi tik ūkio subjektams“, - LŽ tvirtino KT atstovė Medeina Čijauskaitė. Kita vertus, anot jos, bet kokie ribojantys galimybę įsidarbinti pas konkurentą susitarimai tarp įmonės ir darbuotojo riboja ir konkurenciją. Tačiau, anot KT atstovės, tai jau ne konkurencijos, o darbo teisės problema.
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius tvirtino, kad „teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas šalims turi įstatymo galią“. Vis dėlto, anot J.Griciaus, tokie susitarimai „nors ir galimi“, yra nepageidautini dėl keleto priežasčių, iš kurių esminė - darbuotojo laisvo judėjimo teisės ribojimas.
„Nekonkuravimo susitarimai, kuriuose nėra tinkamai nustatytas sutarties šalių teisių ir pareigų balansas, ypač proporcingas piniginio atlygio nekonkuravimo laikotarpiu mechanizmas, pažeidžia vienos iš šalių (darbuotojo - aut.) teises“, - teigė VDI atstovas.
V. Užusienis
