Klaipėdoje vykstančiame tarptautiniame SGD forume „Klaipėda LNG Forum 2019“ BNS kalbinti mokslininkai mato plačias dujų panaudojimo galimybes, tačiau kartu pastebi ir augančią konkurenciją šiam energijos ištekliui.
Terminalas ir elektrai, ir šilumai
Austrijoje, Grace įsikūrusios pasaulinės tyrimų ir plėtros bendrovės AVL vyresnysis viceprezidentas Kang-Ki Lee iš Pietų Korėjos teigia, kad Lietuva turėtų būti lankstesnė SGD atžvilgiu ir ieškoti konvergencijos su elektros bei šilumos gamyba.
„Baltijos šalyse yra SGD terminalas (...) Mano pasiūlymas: jeigu panaudotumėte infrastruktūrą lanksčiau, tai yra, pridurtumėte elektros generavimo modulį, galėtumėte naudoti šią elektros energiją visuomenės poreikiams“, – BNS sakė K. Lee.
„Taigi, kai SGD tampa brangios, galite pardavinėti jas kaip kurą. Kai SGD kaina krenta, galite jas naudoti elektros gamybai“, – pridūrė jis.
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius teigė, kad šiuo metu vertinamos galimybės dujų garus panaudoti energijos gamybai, taip atpiginant terminalo išlaikymą.
„Mes konkrečiai šiuo metu nagrinėjame tokią alternatyvą – panaudoti FRSU terminale esančius generatorius elektros gamybai, tai irgi yra tam tikra pasaulinio lygio inovacija. Dirbame kartu su „Hoegh LNG“ (laivo-saugyklos „Independence“ savininke – BNS). Mintis būtų tokia: kadangi tai yra saugomos dujos, jos garuoja, tai tuos garus panaudoti geriau produktyviai elektros gamybai“, – BNS sakė M. Jusius.
Pasak jo, realizavus tokius sprendimus, galėtų atpigti ir pagrindinio SGD terminalo išlaikymas.
„Tie nugaravimo kaštai sudaro nemažai milijonų eurų per metus. Sudeginamas tas garas ir netgi į aplinką išmetamas CO2 (...). Jeigu elektros kaina aukšta, tai mes galime naudoti tas nugaravusias dujas, iš jų gaminti elektrą ir parduoti rinkoje, biržoje. Jeigu kaina yra žema, tai mes galime imti elektrą iš tinklo ir ją naudoti atšaldymui išgaravusių dujų – tokiu būdu irgi mažinti terminalo operacines sąnaudas“, – aiškino „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Pasak jo, šiuo atveju kalbama apie 26-30 MW pajėgumo elektros gamybą, tačiau projekto įgyvendinimas būtų labai sudėtingas.
SGD kaip kuras laivams ir vilkikams
Švedijos Blekingės technologijų instituto mokslininkas Lawrence'as Henesey'is svarsto, kad terminalo dujos galėtų būti panaudojamos sunkvežimių ar traukinių kurui, tam tikrose vietose įrengiant SGD stotis.
„Kodėl nebunkeriuoti sunkvežimių ir traukinių, kurie atvyksta ir išvyksta iš Klaipėdos? Tai vadinu sinergija“, – kalbėjo L. Henesey'is.
Vis dėlto jis pridūrė, kad šiuo atveju kalbama apie ilgesnių nuotolių krovininį transportą, kuriam bent jau dabar nėra sukurti patenkinami elektriniai sprendimai, tad SGD galėtų būti „alternatyvus dyzelinas“.
„Manau, kad miestuose SGD sulauks konkurencijos iš elektros ar vandenilio, tačiau kol kas nėra didelių baterijų vilkikams. (...) Vis dėlto miestų viduje nematau SGD kaip tvaraus sprendimo ilgalaikėje perspektyvoje, nes elektriniai varikliai tampa vis pažangesni. Be to, matome vietoves su draudimais dyzeliniam transportui. Kas toliau? Veikiausiai bus pasakyta „ne“ SGD, nes čia vis tiek yra emisijų, tai vis tiek yra dujos“, – sakė L. Henesey'is.
Kang-Ki Lee teigė, kad Lietuvai vertėtų atkreipti dėmesį ir į Baltijos jūroje augančią bunkeriavimo rinką bei pasinaudoti galimybėmis šiame sektoriuje.
Tarp sumanymų – plaukiojanti elektrinė
„Klaipėdos naftos“ vadovas M. Jusius, vardydamas galimus elektros gamybos iš dujų variantus, teigė, kad galimas ir savotiškos plaukiojančios elektrinės sprendimas.
„Turėjome tam tikrų bendrų projektų su „Wartsila“ (laivų įrenginių gamintoja – BNS) tarptautiniuose projektuose. Buvo mintis pastatyti tokią plaukiojančią elektrinę. (...) Vietoj to, kad būtų pastatyta stacionari elektrinė, galėtų viskas atplaukti – atplaukia tarsi elektros uostas, kiek reikia – 10 ar 5 metus – naudoji ir turi tokią kaip ir galimybę“, – BNS teigė M. Jusius.
Pasak jo, SGD paskirstymo stotyje dujos jau panaudojamos gaminti šilumą, bet ar būtų konkurencinga ir elektros gamyba, neaišku, tačiau bent jau teoriškai toks variantas įmanomas.
SGD forumą organizavo Lietuvos SGD klasterio partneriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), „Klaipėdos nafta“, Olandijos ambasada Lietuvoje. Jame dalyvauja SGD rinkos ekspertai, stambių Lietuvos ir tarptautinių verslo organizacijų bei valdžios atstovai iš Baltijos jūros regiono bei kitų šalių – iš viso apie 200 dalyvių.
