Nuoma – tik tarpinė stotelė
Septynerius metus Vilniuje gyvenanti Miglė pasakojo, kad nuo atvykimo gyventi į sostinę jai teko pakeisti keturis butus. Visus juos mergina nuomojosi, bet sprendimą persikelti iš vienos vietos į kitą visada priėmusi pati, neverčiama nuomotojų.
„Pasitaikydavo rasti kur geriau, pigiau, arba tinkamesnėje vietoje, arčiau darbo“, – priežastis, kodėl teko keisti butus vardijo pašnekovė.
Mergina teigė, kad jai niekada neteko naujo būsto ieškotis ilgiau nei mėnesį. Ypatingų sunkumų nuomojantis svetimą būstą taip pat ji nepatyrusi.
„Paties pirmo buto skelbimą žiūrėjau gal dar laikraštyje, o toliau ieškojau internetiniuose portaluose, kuriuose iš pradžių net nebūna aišku, ar ten yra tiesioginis asmuo, ar agentūra. Buvo vienas toks atvejis, kai buvo įdėtas skelbimas be nuotraukų. Dažniausiai visi linkę galvoti, kad butai be nuotraukų yra baisūs ir neverti dėmesio. Mums buvo priešingai. Surizikavome ir nuėjome jo apžiūrėti. Mums labai pasisekė, nes butas buvo sutvarkytas ir gražus, tiesiog pats šeimininkas dėl savo moralinių įsitikinimų nenorėjo dėti buto nuotraukų į internetą“, – vieną iš buto paieškos istorijų prisiminė Miglė.
Vis dėlto mergina buvo atvira – visą gyvenimą nuomotis būsto ji nenorėtų, todėl nuomos etapą ji buvo linkusi vertinti tik kaip tarpinę stotelę nuosavo būsto pirkimo link.
„Mūsų toks mentalitetas ir mąstymas, kad esame linkę turėti savo būstą, tam linkę ir mūsų tėvai, įdiegę, kad reikia turėti savo, kad jeigu tu neturi, kyla asociacijos su lengvabūdišku gyvenimu, pagrindo po kojomis neturėjimu“, – svarstė pašnekovė.
Miglė neabejojo, kad įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje vien tik iš santaupų mažai realu: „Vien iš algos susitaupyti būstui be senelių palikimo ir tėvų santaupų nelabai įmanoma.“ Todėl ji teigė, kad ateityje greičiausiai teks imti paskolą iš bankų. Artimiausiu metu ji teigė to daryti neketinanti, nes dar nėra nusprendusi, kur norėtų iš tiesų gyventi, tačiau tikino, kad paskola, turint stabilias pajamas, tikriausiai labai negąsdintų.
Nuosavas būstas – ne iš skolintų lėšų
„Swedbank“ užsakymu atliktas „Sprinter tyrimai“ tyrimas rodo, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, 12 proc. būstą nuomojasi. Europos Sąjungos (ES) šalyse būsto nuoma kone keturis kartus populiaresnė nei Lietuvoje.
„Net ir tie lietuviai, kurie šiuo metu būstą nuomojasi, mato tai kaip laikiną sprendimą ir ateityje planuoja įsigyti nuosavą būstą“, – teigė „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad lietuvių tradiciją būstą pirkti, o ne nuomotis, labiausiai nulėmė privatizacijos laikotarpis. „Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vyko būstų privatizacija, žmonės gavo labai daug nuosavo būsto, kuriame ir šiandien gyvena, arba perleidžia savo giminaičiams, būstą dovanoja vaikams“, – aiškino J. Gumuliauskienė. Vakarų šalyse, atvirkščiai, būsto nuoma suvokiama kaip tam tikro gyvenimo būdo forma. Būstas išsinuomojamas ilgam ir jame tiesiog gyvenama.
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje net 85,3 proc. nuosavus būstus yra įsigiję ne skolintomis lėšomis. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra visoje ES, ją lenkia tik Rumunija (96,9 proc.) ir Bulgarija (85,1 proc.). ES būsto įsigijimo nuosavomis lėšomis vidurkis siekia 42,9 proc.
„Švedai, olandai, italai išsiskiria dėl itin didelių būsto įsigijimo apimčių skolintomis lėšomis“, – šalių skirtumus ir panašumus lygino „Swedbank“ atstovė.
Pataria atsižvelgti į palūkanų normas
Gyventojams, vis dar svarstantiems, ką pasirinkti būsto nuomą ar investicijas į savą būstą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, siūlė atsižvelgti į du svarbius veiksnius. Pirma, apskaičiuoti buto nuomos pajamingumą. Antra, gerai apsvarstyti savo poreikius ir galimybes.
„Nuomos pajamingumo rodiklis skaičiuojamas kaip metinių nuomos pajamų santykis su buto kaina ir parodo investicinę grąžą, kurios galėtų tikėtis jį įsigijęs žmogus. Jei buto nuomos pajamingumas aukštesnis nei būsto paskolos palūkanų norma, savininkas už jį per metus sumokės mažiau nei nuomininkas“, – aiškino N. Mačiulis. Šiuo metu labiausiai būstą verta įsigyti Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje, nes šiuose miestuose būsto kainos yra sumažėjusios, o nuoma šiek tiek pabrangusi. Nuomotis būstą labiau verta šalies kurortiniuose miestuose, kur nekilnojamasis turtas (NT) dažnai yra pervertinamas.
„Žiūrint iš dabartinių pozicijų, kai vidutinės paskolos palūkanos siekia 2,5–4 proc., matome, kad nuomos pajamingumas yra ženkliai didesnis visuose Lietuvos miestuose. Tai reiškia, kad šiuo metu būsto įsigijimas yra racionalesnis pasirinkimas, nes palūkanoms per metus būtų išleidžiama mažiau negu nuomai“, – dėstė ekonomistas, tačiau pridūrė, kad reikia nepamiršti, jog palūkanų normos dešimtmetį istorinėse žemumose neužsilaikys.
Anot N. Mačiulio, būstą labiau vertėtų nuomotis, o ne pirkti, kai nėra galimybių sukaupti pradinės įmokos būsto įsigijimui. Taip pat tuomet, kai žmogus daug keliauja ir dar nežino, kokioje šalyje ar kokiame mieste apsistos ir kurs šeimą.
„Reikia įvertinti ir tai, kad butas nuolat reikalauja investicijų – kas 5–10 metų reikia bent kosmetinio remonto, baldų, buitinės technikos atnaujinimo. Tokių rūpesčių nuomininkai dažniausiai neturi“, – sakė N. Mačiulis.
Tarp buto nuomos trūkumų, ekonomistas minėjo mažesnį stabilumą. Pasikeitus aplinkybėms, nuomotojas gali nebetęsti sutarties. Nuomos kainos taip pat gali keistis gana greitai, priklausomai nuo situacijos NT rinkoje.
Koją kiša maži atlyginimai
Nors lietuviai nuosavą būstą linkę įsigyti ne skolintomis lėšomis, tam, kad būtų surinkta pakankama suma be bankų pagalbos, jiems reikėtų taupyti ne vienerius metus. Netgi sukaupti 15 proc. pradinį įnašą buto paskolai, lietuviams vidutiniškai tenka taupyti 3 metus ir 2 savaites. Tai ilgesnis laikotarpis nei kaimyninėje Estijoje (2 metai ir 3 savaitės) ir Latvijoje (2 metai ir 3 mėnesiai).
Kaip rodo būsto įperkamumo indeksas, vilniečių atlyginimai sostinėje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 9,8 proc. didesni nei pakankami pasiimti būsto paskolą 30 metų kas mėnesį skiriant ne daugiau kaip trečdalį atlyginimo paskolos įmokoms. Indekse buvo skaičiuojamas 1,5 vidutinio atlyginimo atskaičius mokesčius gaunantis namų ūkis, siekiantis įsigyti 55 kv. m. standartinį būstą Vilniuje. Atitinkamai pagal tokius pačius parametrus buvo apskaičiuoti ir Talino bei Rygos gyventojų pajėgumai įsigyti nuosavą būstą imant paskolą. Talino gyventojų atlyginimai buvo 64,5 proc. didesni nei pakankami, o Rygos – 38,3 proc.
„Kadangi butų kainų ir atlyginimų santykis Lietuvos sostinėje išlieka prasčiausias, pradiniam įnašui vilniečiams tenka taupyti ilgiausiai“, – apibendrindama indekso rodiklius kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
