Piktintis ėmė ūkininkaujantys ar gamybine veikla užsiimantys gyventojai Tauragėje, Šilalėje, Jurbarke, Pagėgiuose. Vienas tokių, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuris socialiniame tinkle paskelbė, kad Tauragės apskrityje patvirtintas komunalinių atliekų karvėms, kiaulėms, kitiems gyvuliams ir net grūdams – komunalinių atliekų mokestis.
„Ką mano 80 karvių gali šiukšlių kaupti? Tai ką jos čipsus valgo, duoną valgo, sviestą valgo?“, – piktinosi R. Žemaitaitis.
Mokestis pagal kvadratūrą
R. Žemaitaitis tv3.lt pasakoja, kad Tauragės apskrities atliekų tvarkymo centras, o tiksliau kiekviena savivaldybė: Šilalės, Tauragės, Pagėgių, Jurbarko, savo atliekų tvarkymo tvarkoje patvirtino, kad mokestis būtų skaičiuojamas ne už turimus angarus, ūkinius pastatus, daržus, grūdų saugyklas, bet nustatyta vienam kvadratiniam metrui susikaupiama norma.
„Įsivaizduokite, pas mane grūdų sandėlis, tai aš už jį turiu 800 eurų mokėti. Dar yra galvijai, ferma, bendrai išeina 1600 Eur metams“, – sako jis.
Seimo nario teigimu, seniau tekdavo mokėti apie 300–400 eurų. Jis tikina, kad pakeitimu jau piktinasi daugybė ūkininkų, mėsos perdirbimo cechų ir kitų gamyklų.
„Aš manau, kad šiukšlių kiekį, tokį kokį reikia, nesurenka, sumos nesurenka, o atlyginimai sau išpūsti, tai jie sugalvojo ką apmokestinti. Viską apmokestina: ir vasarnamius, ir bet kokį turtą, koks registruotas. O jų paaiškinimas, kad tie pastatai ir žemės plotai irgi šiukšles kaupia, kad darbininkai ateina, valgo. Sakau, tai gal darbininkas persirengimo kambaryje šiukšlina, kur yra 24 kv. metrai, o ne ant tūkstančio kvadratų.
Turi būti vienas abonentinis mokestis žmogui, nes jei jis dieną dirba darbe, šiukšles išmeta ir namuose dar tą patį moka. O čia nesąžininga, kad kvadratus uždėjo. Ne žmogui, bet kvadratui. Tai karvei arba grūdų sandėliui mokestį uždėjo. Įsivaizduokite, į sandėlį supyliau grūdus ir iki pavasario nieko nedarau. Tuščias stovi grūdų kambarys. Nežinau, ar jie tyčiojasi, ar kas čia yra. Mes dirbam, generuojam, kiek išvežei konteinerių, tiek ir sumokam, geriausiu atveju per metus bus du konteineriai 12 kubinių metrų, tai vieno konteinerio išvežimas geriausiu atveju gali kainuoti nuo 17 iki 24 eurų“, – dėstė R. Žemaitaitis.
Vykdomi Vyriausybės priimti įstatymai
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreikia tv3.lt paaiškino, kad gyventojų auginančių kelis gyvulius ar turinčių prie namų ūkinius pagalbinius pastatus šis pakeitimas visiškai nepaveiks. Mažieji ūkininkai, kaip ir toliau mokės už savo gyvenamo namo komunalinių atliekų sutvarkymą.
Jo tvirtinimu, pasipiktinimas galėjo kilti iš tokių gyventojų, kurie turi žemės ūkio ar gamybinės paskirties plotus. Tačiau tai nustatė ne jie ir net ne savivaldybės, o pati Vyriausybė. Tad paprasčiausiai vykdomas įsigaliojęs įstatymas.
„Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės dar 2013 metais, kurios turėjo įsigalioti nuo 2017 metų visoje Lietuvoje, kurios įpareigoja visus NT savininkus nepriklausomai, nuo objektų paskirties ir naudojamo pobūdžio, mokėti pastovią vietinės rinkliavos dalį. Tai Vyriausybės nutarimu įpareigojantis dokumentas, kuris išlygų niekam nebepadarė. Anksčiau kiekviena savivaldybė priimdama vietinės rinkliavos nuostatas, žemės ūkio paskirties pastatams buvo padariusi išlygą. Toje pačioje Šilalės savivaldybėje, Jurbarke, nereikėjo už žemės ūkio pastatus, už fermą, arklides, veršides mokėti vietinės rinkliavos. O nuo pareitų metų liepos pirmos jau jiems atsirado prievolė mokėti ir už tuos pastatus.
Įsivaizduoju, kokio turto savininkas galėjo būti nepatenkintas. Žmogus įsigijo iš tarybinių laikų mechanines dirbtuves, kažkokį cechą, ten laiko grūdus gal kažką pasidaręs tuose pastatuose, kurie nuo tų laikų Registrų centre nurodyti, kaip gamybinės paskirties objektai“, – pasakoja V. Noreika. Mat turint gamybinės paskirties pastatus mokestis dar didesnis.
Tiesa, jis teigia, kad galima į juos kreiptis ir pateikti prašymus, kad pastatai naudojami pagal kitą paskirtį. Tuomet mokestis pasikeičia. „Pastovi dalis yra 2 centai už kvadratą, kintama – 4 centai, žemės ūkio paskirties pastatams. Tai tas mokestis labai simbolinis. O gamybinės paskirties, jau 2 centai pastovi dalis ir 30 centų kintamoji dalis“, – sako jis.
Jis taip pat paneigia, R. Žemaitaičio sudarytą vaizdą, kad mokestį tenka mokėti už turimus galvijus.
„Aš visada sakiau, kad visi tie pasakymai, jog šiukšlių atliekų neturime, daug kas taip sako ir gyventojai, kurie individualiuose namuose gyvena, sako, kad viską sudegina. Bet juk iš kitos pusės visko negali deginti. Kaip ir tuose sandėliuose, jei juose vyksta gamybinė veikla, ten žmonės susirenka kažką daro, gal sezoniškai, bet ten vyksta gyvenimas. Juk reikės apsivalyti: šiukšlės, skudurai, jeigu dirbai, tai ir valgai. Negi darbdavys sakys, jeigu padirbai ir valgei, tai ir išsinešk šiukšles. Nėra taip, kad čia galvijai šiukšlina. Visur kalba eina apie komunalines atliekas, buitinėje veikloje atsiradusias atliekas susijusias su žmogiška veikla“, – komentuoja jis.
