Griežtesnė bankų paskolų suteikimo politika liūdina anaiptol ne visus – greitųjų kreditų bendrovės trina rankomis, nes paskutiniuoju metu sulaukė didesnio klientų srauto nei anksčiau.
Tiesa, šios įmonės taiko į šiek tiek kitokį klientų segmentą, todėl tiesioginiais konkurentais bankų nelaiko. Vis dėlto apribotas paskolų suteikimas bankuose, anot greitųjų kreditų bendrovių atstovų, yra viena iš priežasčių, dėl kurių tokie kreditai populiarėja.
Einamosioms išlaidoms
Greitųjų kreditų bendrovės paprastai skolina nedideles sumas – iki tūkstančio litų, ir nedideliam terminui – iki mėnesio. Palūkanos čia gerokai didesnės nei imant vartojamąją paskolą bankuose, tačiau, anot UAB „SMScredit.lt“ direktoriaus Gedimino Veličkos, žmonės nepagaili daugiau sumokėti už paprastumą, greitumą ir privatumą.
„Greitųjų kreditų rinka apskritai yra auganti – dėl sprendimo greitumo ir procedūrų paprastumo“, – aiškino ir UAB „Moment credit“ direktorius Viktoras Milkevičius.
Pasak G. Veličkos, populiariausia suma, kokią žmonės skolinasi iš „SMScredit“ – 500 litų. Tokio dydžio paskolų yra apie 80 proc.
„Jos paprastai ir grąžinamos nelaukiant, kol sueis mėnuo. Dažnai skolinamasi vidury mėnesio, matyt, einamosioms išlaidoms“, – sakė G. Velička.
Anot jo, greitųjų kreditų bendrovių pranašumas tas, kad nereikia niekur eiti – paskolą galima gauti naudojantis internetu ir telefonu, be to, ypač greitai – per keletą minučių. Nereikia krūvos popierių, kurių prašo bankai, o laukiančio eilėje nepamatys pažįstami.
Apie tai, kad imantiesiems greituosius kreditus anonimiškumas – ne paskutinėje vietoje, byloja ir tai, kad, anot G. Veličkos, ne vienas klientų prašo nesiųsti popierinių sąskaitų.
Greitųjų kreditų bendrovėse stabilios ir palūkanos. Pasak G. Veličkos, dauguma jų ima apie 25 proc. mėnesinių palūkanų.
„Palyginti su praėjusiais metais, mūsų palūkanos dėl konkurencijos netgi sumažėjo. Tiesa, palūkanomis to nepavadinsi – jos neskaičiuojamos, o tiesiog imamas vienkartinis mokestis, kuris kinta atsižvelgiant į paskolos terminą ir dydį“, – sakė V. Milkevičius.
Pavyzdžiui, 500 litų paskola maksimaliam 28 dienų terminui šioje bendrovėje kainuos 112 litų. Panašiai ir kitur.
„O jeigu reikia didelės paskolos ir ilgam, aš pats patarčiau eiti į banką“, – sakė G. Velička.
Šoktelėjo ir dukart
Tuo tarpu bankuose vartojamųjų paskolų išduodama vis mažiau. Anot SEB banko Produktų plėtros departamento direktoriaus Justino Murausko, tai lemia lėtėjanti šalies ekonomika.
„Mažesnis yra ir vidutinės paskolos dydis. Praėjusio mėnesio duomenimis, vidutinis vartojamosios paskolos dydis buvo beveik 10 tūkstančių litų. Prieš metus – 14 tūkstančių“, – pasakojo jis.
Ryškus pasikeitimas vartojamųjų paskolų rinkoje yra ir augantis klientų finansinio saugumo poreikis.
Vis daugiau vartojamųjų paskolų yra apdraudžiama kredito įmokų draudimu – dabar jau 14 proc.
Nors bankų suteikiamų vartojamųjų paskolų palūkanos išlieka kur kas mažesnės, nei greitųjų kreditų bendrovių, tačiau jos jau muša paskutinių kelerių metų rekordus. SEB banke vartojamųjų paskolų gyventojams palūkanos eurais yra nuo 7,4 proc., litais – nuo 17,4 proc.
„Prieš metus, 2008 m. sausį, palūkanų dydžiai ir skirtumas tarp palūkanų eurais ir litais buvo mažesnis – atitinkamai nuo 5,4 procentų eurais ir nuo 12,4 procentų litais. Individualus palūkanų dydis priklauso nuo konkretaus kliento situacijos, pavyzdžiui, nuo to, ar kreditas yra apdraudžiamas kredito įmokų draudimu, ar žmogus turi gyvybės draudimą.
Kartu su kreditu įsigyjant gyvybės ir įmokų draudimą, paskolos palūkanos bus 1 procentiniu punktu mažesnės, pasirinkus vieną draudimo rūšį – mažesnės 0,5 procento“, – aiškino J. Murauskas.
Banko „DnB NORD“ Klaipėdos klientų aptarnavimo skyriaus vadovės Reginos Šideikienės teigimu, vartojamųjų paskolų palūkanos eurais šiame banke palyginti su praėjusių metų vasariu išliko tokios pačios – 7,5 proc. Palūkanos litais pabrango nuo 8 proc. iki 16 proc. Panašios palūkanos, pasak jos, yra buvusios maždaug prieš dešimtmetį, bet tada mažai kas galėjo skolintis, ir mažai kas norėjo.
„Žmonės dabar ima paskolas eurais, nes neapribota ir galimybė anksčiau laiko grąžinti“, – sakė R. Šideikienė, pridurdama, jog vis dėlto vartojamųjų paskolų paklausa ženkliai sumažėjo.
Patentininkai negauna
Anot R. Šideikienės, yra dvi klientų kategorijos – vieni galėtų imti ir gauti paskolą, bet nenori to daryti ir apriboja vartojimą iš skolintų lėšų, nes dabar tiesiog toks laikas. Kita kategorija žmonių norėtų paskolos, bet negauna dėl tam tikrų rizikos faktorių.
Jos teigimu, sugriežtėjo banko reikalavimai norinčiųjų imti paskolą pajamoms, nebeteikiamos paskolos dirbantiesiems su verslo liudijimais, sugriežtėjo reikalavimai dėl darbo stažo, taip pat norima, kad besiskolinantysis turėtų turto, nors jo įkeisti nereikalaujama.
R. Šideikienės teigimu, bankai su greitųjų kreditų bendrovėmis nekonkuruoja. Be to, bankuose kreditą taip pat galima gauti greitai – per valandą ar internetu, čia mažesnės palūkanos, skaidrūs ir iš anksto aiškūs mokesčiai.
„Jeigu banke negauna paskolos dėl per mažų pajamų ar kitų parametrų, žmonės kreipiasi į greitųjų kreditų bendroves, nes jų reikalavimai švelnesni. Nedidelė dalis jų klientų tikriausiai yra ir tokie žmonės, kuriems pinigų prireikia savaitgalį, o bankai nedirba“, – sakė R. Šideikienė.
J. Murauskas atkreipia dėmesį, kad lyginant su greitųjų paskolų bendrovėmis, bankas veikia ir kaip finansų konsultantas, todėl išsamiai įvertina paskolą norinčio paimti kliento finansinę situaciją ir galimybes ją grąžinti.
„Todėl mažesnę riziką prisiima ne tiktai bankas, bet ir klientas. Dėl šių priežasčių tais atvejais, kai žmogus gali paimti paskolą banke, dėl mažesnių palūkanų jam tai visada apsimokės labiau“, – sakė jis.
Beje, anot R. Šideikienės, vartojimo reikmėms ji patartų nesiskolinti apskritai, vartoti reikėtų pagal galimybes – išleisti tik tiek, kiek uždirbi. Apriboti vartojimą iš skolintų lėšų ypač rekomenduojama ateinančius dvejus trejus metus.
Greitieji – po didinamuoju stiklu
Pasak J. Murausko, lėtėjant ekonomikai daugiau žmonių susiduria su problemomis grąžindami paskolas.
„Naujausiais preliminariais Lietuvos banko duomenimis, gruodžio pabaigoje blogų paskolų Lietuvos bankuose buvo 1,15 procento. Dažniau vėluojama mokėti vartojamųjų paskolų įmokas. Būsto paskolų įmokos dažnai yra didesnės, bet tokias paskolas paėmę žmonės savo finansines galimybes paprastai įvertina ypač atsakingai, todėl rečiau susiduria su problemomis jas grąžindami“, – sakė jis.
R. Šideikienės teigimu, vėluojančių vartojamųjų paskolų skaičius drastiškai neauga ir svyruoja maždaug apie 1,5 proc., tačiau neatmetama galimybė, kad vis daugiau žmonių prarandant darbą, vėluojančiųjų skaičius gali šoktelti.
„Tokiu atveju yra galimybė pertvarkyti paskolą, tik reikia kreiptis į banką ir ieškoti išeities“, – sakė R. Šideikienė.
Tuo metu greitųjų kreditų bendrovės ryškėjančios tendencijos vėluoti atsiskaityti teigia nepastebinčios arba pastebinčios tik tai, kad daugiau žmonių nori šiek tiek prasitęsti grąžinimo terminą – tokia galimybė už atitinkamą mokestį suteikiama.
Beje, dar praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė 5 nutarimus, kuriuose nustatyta, kad penkių greituosius kreditus teikiančių bendrovių standartinėse sutartyse yra sąlygų, atitinkančių sutarčių nesąžiningumo kriterijus.
„Nagrinėtose sutartyse buvo įtvirtintos sąlygos, nustatančios neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tuo pažeidžiant šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ekonomiškai silpnesnės sutarties pusės – vartotojo – teises ir ekonominius interesus“, – teigia tarnyba.
Pavyzdžiui, vienoje iš bendrovių delspinigių dydis už metus siekė net 730 proc.
Anot tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vito Ūso, vartotojų teisių gynėjai pasiūlė pakeisti standartinių sutarčių nesąžiningas sąlygas, tačiau ne visos bendrovės tai padariusios.
Tačiau, UAB „SMScredit.lt“ direktoriaus G. Veličkos teigimu, dauguma greitųjų kreditų įmonių tikrai laikosi visų reikalavimų, kitaip rizikuotų savo pinigais.
„Valstybinių institucijų dėmesys mums yra padidėjęs. Anksčiau, jei paskolos gavėjas jos negrąžindavo, mes iškart galėdavome perduoti skolų išieškotojams. Nuo šių metų sausio įsigaliojo griežtesni reikalavimai – iš pradžių turime įspėti, tada laukti 30 dienų, ar klientas neapskųs, ir tik tada galima perduoti skolų išieškotojams.
Jeigu žmogus skolos negrąžintų ir viskas prieitų iki teismo, o šis rastų kokių nors pažeidimų iš mūsų pusės, skolą anuliuotų. Todėl bendrovės laikosi visų reikalavimų, nes rizikuoja savo pajamomis“, – aiškino G. Velička.
Autorė G. Norvilaitė, „Vakarų ekspresas“
