Profsąjungos siūlo atsisakyti motyvacinių priemonių už 2025 ir 2026 metus mainais į garantiją, kad nė viena gamykla Vokietijoje nebus uždaryta. Tačiau jos taip pat aiškiai perspėjo, kad jei vadovybė neatsižvelgs į šiuos reikalavimus, gali kilti didžiausi protestai per pastaruosius dešimtmečius.
„Volkswagen“ koncernas šiuo metu atsidūrė sudėtingoje situacijoje, nes automobilių gamybos sąnaudos Vokietijoje yra didžiausios pasaulyje.
Pasak Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) statistikos, šalies automobilių gamintojų mokesčių našta darbuotojams viršija tarptautinius standartus.
Be to, kaip nurodo agentūra „Reuters“, „Volkswagen“ išleidžia didesnę savo pajamų dalį darbo užmokesčiui nei pagrindiniai konkurentai, tokie kaip BMW ar „Mercedes-Benz“. Tai dar labiau apsunkina bendrovės pastangas išlikti konkurencingai globalioje rinkoje, kur mažesnės sąnaudos tampa pagrindiniu veiksniu siekiant pelningumo.
„Volkswagen“ darbuotojai istoriškai turi labai stiprią poziciją koncerne. Dar devintajame dešimtmetyje buvo pasirašyta unikali darbo vietų išsaugojimo sutartis, kurios tikslas – užtikrinti, kad gamyba nebūtų perkelta į šalis su pigesne darbo jėga. Tuo metu baimintasi, kad įmonė gali imtis priemonių, kurios leistų gamybą perkelti į Rytų Europą ar kitas šalis.
Ši sutartis tapo simboliniu įsipareigojimu tarp įmonės ir darbuotojų, o jos pasekmės jaučiamos iki šiol.
Nors „Volkswagen“ dabar turi gamyklas ir kituose pasaulio regionuose, įmonė dalį šių naujų padalinių pelno paskirsto Vokietijos darbuotojų išlaikymui. Tai išskirtinis bendrovės žingsnis, rodantis tvirtą socialinės atsakomybės tradiciją ir siekį išlaikyti gerus santykius su savo darbuotojais gimtojoje šalyje.
Tačiau šis modelis kartu su aukštomis darbo sąnaudomis, mažėjančia pelno marža ir augančia konkurencija Kinijos rinkoje daro didžiulį spaudimą. Tokiomis aplinkybėmis gamyklų uždarymas atrodo racionalus sprendimas, ypač kuomet kai kurie padaliniai neturi konkrečių planų ateinantiems metams.
Pavyzdžiui, Osnabriuko gamykla netrukus praras „Porsche Cayman“ ir „Boxster“ gamybą, o tai reiškia, kad jos pajėgumai liks praktiškai nepanaudoti. Toks perteklinių ir brangių gamybos pajėgumų problemos sprendimas yra neišvengiamas, ypač Vokietijoje, kur darbo sąnaudos yra vienos didžiausių pasaulyje.
Derybos tarp „Volkswagen“ vadovybės ir profsąjungų dar užtruks, o galimybė kilti streikams vis dar išlieka. Darbuotojai laikosi pozicijos, kad taupymo tikslai gali būti pasiekti kitais būdais, pavyzdžiui, trumpinant darbo laiką, tačiau darbo vietų mažinimas nėra būtinas.
Vienas stipriausių profsąjungų argumentų yra tai, kad „Volkswagen“ vis dar išlieka pelninga įmonė. Darbuotojai taip pat pabrėžia, kad dabartinių problemų priežastys slypi ne jų veikloje, o vadovybės sprendimuose ir rinkos iššūkiuose. Šis argumentas sustiprina jų poziciją, nes siekiama išvengti atsakomybės perkėlimo ant darbuotojų pečių.
