Vieni ūkininkai dar svarsto, ar verta pasėlius drausti, kiti mano, kad tai geras būdas sumažinti galimus nuostolius.
Šiemet Vyriausybė leido ūkininkams, teikiantiems paraiškas ES paramai, laisvai rinktis, ar drausti savo pasėlius. Draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ fi lialas „VH Lietuva“ pateikė ir patrauklesnių pasiūlymų, tačiau nemažai ūkininkų dar dvejoja, ar jiems verta mokėti draudimo įmokas už pasėlius.
Kompensuos dalį įmokų
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė, kad, nepaisant fi nansinių sunkumų, valstybė pasirengusi žemdirbiams kompensuoti iki 50 proc. įmokų. „Šiandien siaučia fi nansinės audros, o kai žalingą jų poveikį dar sustiprina ir gamtos stichijos, pasėlius apsidraudę žemdirbiai turėtų atgauti prarastas lėšas. Žemdirbiams ši paslauga bus patraukli tik tuomet, kai jie pajus realią draudimosi naudą“, – sakė ministras.
Ministerija, atsižvelgdama į žemdirbių prašymus supaprastinti paramos gavimo sąlygas, nuo rugpjūčio 7 d. nebetaiko privalomojo pasėlių draudimo reikalavimo pareiškėjams, dalyvaujantiems investicinėje priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal investicinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, privalomai drausti pasėlių pareiškėjams nebereikia jau nuo balandžio 1 d.
Bendrovė nebūgštauja
Draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ fi lialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas tikino, kad prievolės draustis paramos gavėjų neišgąsdino: „Nesame pelno siekianti įmonė, kuriai svarbu surinkti kuo daugiau įmokų, juk esame žemdirbių bendrovė.“ Anot jo, iki šiol bendrovė surinkdavo kur kas daugiau lėšų nei išleisdavo kompensacijoms: iš draudimo per metus buvo surenkama apie 5 mln. Lt, o išmokama apie 150 tūkst. Lt. „Pastarieji metai išties buvo ramūs, – sakė vadovas. – Tačiau meteorologai prognozuoja, kad rapsai kas penkerius metus smarkiai iššąla, todėl šiemet išmokų gali būti daug daugiau – prognozuotume apie 1 mln. Lt.“
Vilios lankstumu
R.Majauskas: „Jei būtų palikta senoji tvarka, drausti pasėlius net negalvočiau“. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
„VH Lietuva“ vadovas mano, kad žemdirbius turėtų vilioti lankstesnės draudimo rūšys ir sąlygos. „Anksčiau žemdirbys privalėjo drausti visus draustinų augalų pasėlių plotus nuo keturių draudimo rizikų: iššalimo, krušos, liūties ir stichinės sausros. Dabar galima pasirinkti vieną iš trijų draudimo variantų“, – aiškino A.Navickas. Galima draustis nuo liūties ir krušos, nuo liūties, krušos ir iššalimo, taip pat nuo visų keturių minėtų stichijų iškart.
Draudžiamos augalų grupės yra žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, žieminiai ir vasariniai rugiai, žieminiai ir vasariniai miežiai, avižos, žieminiai ir vasariniai rapsai, kukurūzai, bulvės ir cukriniai runkeliai. Galima drausti pasirinktinai vieną ar kelias draustinų augalų grupes, tarkim, vien javus arba tik cukrinius runkelius. Tačiau būtina apdrausti visas draudžiamos augalų grupės augalų rūšis, pavyzdžiui, jei draudžiama javų grupė, būtina apdrausti visus žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, avižų pasėlių plotus. Draudimo įmoka apskaičiuojama pagal pasėlio vietos meteorologines, dirvožemio sąlygas ir pagal atskirų augalų rūšių jautrumą draudžiamoms rizikoms.
Daug dvejojančiųjų
Nemažai kalbintų ūkininkų dar dvejoja, ar verta numatyti papildomų išlaidų draudimo įmokoms. Ūkininkas Romas Majauskas net negalvotų apie draudimą, jei būtų palikta senoji tvarka drausti visus pasėlius. „Dabar galima galvoti apie šią paslaugą, bet apsispręsiu daug vėliau, juk laiko dar yra iki gruodžio pabaigos. Galbūt vertėtų drausti rapsus, nes jiems didžiausia iššalimo rizika, – svarstė žemdirbys. – Kol kas pas mane jie puikiai auga, išvengiau ligų, tikiuosi jie puikiai ir peržiemos.“
A.Navickas mano, kad žemdirbius vilios lankstesnės draudimo rūšys ir sąlygos. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Vytautas Žmuidzinavičius, iki šiol draudęs savo pasėlius vien dėl galimybės gauti paramą, šiemet ketina rimtai pagalvoti, ar verta tai daryti toliau. „Pernai iššalo rapsai, ir gavau 2 tūkst. Lt kompensaciją, – pasakojo jis. – Tai menka paguoda, tad šiemet gal ir nedrausiu savo kultūrų.“
Kęstutis Bružikas, visada skeptiškai žiūrėjęs į pasėlių draudimą, ir šiemet dėl jo abejoja. „Dabar sunku pasakyti, kiek išvis bus pajamų už šių metų derlių, tad neaišku, nei kiek vertės sėti, nei kiek išlaidų turėsiu kitiems metams, todėl apie draudimą dabar mažiausiai galvoju“, – mostelėjo ranka ūkininkas.
Zigmas Aleksandravičius mano, kad draudimas naudingas, nes jam buvo iššalę apie 80 proc. pasėlių. „Jei šiandien ūkininkas iš hektaro gauna 3,5–4 tūkst. Lt pajamų, o pasėlių nuo gamtos negandų draudiminė įmoka 30 Lt už ha, nemanau, kad tie pinigai vėjais nueina“, – įsitikinęs ūkininkas.
