Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „Norway Grants“ programos vadovė Ina Sinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad atėjo laikas keistis ir Lietuvai.
„Vartotojai Lietuvoje tampa vis labiau sąmoningi ir socialiai atsakingi – auga ekologiškų produktų paklausa, o viešojoje erdvėje aktyviai diskutuojame apie verslo poveikį aplinkai. Tuo tarpu keturiose iš penkių gamybos įmonių mūsų šalyje vis dar dominuoja linijinės ekonomikos praktika, kuri veikia „imu, gaminu, išmetu“ principu. Augant tvarių sprendimų poreikiui, verslai turi persiorientuoti į žiedinės ekonomikos modelį, kuris leidžia išvengti resursų švaistymo ir minimizuoti susidarančių atliekų kiekius. Tai labai svarbu įmonėms, kurios ateityje nori išlikti konkurencingos ir patrauklios vartotojams“, – sako „Norway Grants“ programos vadovė I. Sinkevičiūtė.
Naujas visuomenės požiūris į vartojimą
Zero-waste, minimalistinis gyvenimo būdas, žiedinė ekonomika – tai nėra tik madingi, vartotojus traukiantys terminai, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visi šie judėjimai ir ekonomikos šakos gimė dėl pernelyg didelio vartotojiškumo ir žalos ne tik žmogui, bet ir gamtai.
Šiandien vis daugiau žmonių atsisuka į minimalistinį gyvenimo būdą ne dėl lėšų trūkumo, kaip buvo seniau, o todėl, kad žmonės pradėjo domėtis savo sveikata, aplinka, kurioje gyvena, ir kasdieniais produktais, kuriuos suvartoja. Minimalizmas iš mados transformavosi į didžiulį judėjimą, kurį palaiko ne tik žinomi pasaulio žmonės, bet ir verslai.
„Prieš kiek daugiau nei 20 metų prasidėjęs zero-waste judėjimas atsirado Australijoje, siekiant rasti atsakymą į klausimą: kaip maksimizuoti medžiagų suvartojimą ir minimizuoti švaistymą? Šio sprendimo reikėjo ne tik vartotojams, bet ir verslams. Taip prasidėjo didžiulis ir iki šių dienų egzistuojantis judėjimas, siekiantis suvaldyti taršą“, – pasakoja I. Sinkevičiūtė.
Progresyvūs verslai rodo pavyzdį kitiems
Verslai nuolat stebi savo vartotojų pokyčius ir stengiasi į juos reaguoti, adaptuodami savo verslo modelius. Progresyvūs verslai stengiasi tuos pokyčius numatyti ir jiems ruošiasi iš anksto – toks požiūris leidžia įmonėms tapti pavyzdžiu savo bendruomenėms ir kitiems verslams.
Pavyzdžiui, „Microsoft“ buvo pirmoji technologijos kompanija, kuri buvo apdovanota zero-waste sertifikatu. Ji 90 proc. sumažino savo atliekų išmetimą į sąvartynus bei sukūrė energijos valdymo sistemą, kuri padeda beveik 30 proc. sumažinti energijos sąnaudas. Taip pat įmonė populiarina nuotolinio darbo praktiką – daugiau kaip 44 tūkst. „Microsoft“ darbuotojų visame pasaulyje pastoviai dirba nuotoliniu būdu, taip sumažindami automobilių išmetamų dujų kiekį.
Lietuvoje išskirtiniu tvarumo lyderystės pavyzdžių tapo „Utenos trikotažas“, kuris 2019 metais tapo pirmąja pasaulyje „Greenpeace“ standartą atitukusia tekstilės gamintoja, kurios Organically Innovative filosofija sėkmingai populiarina aplinkai draugišką madą Lietuvoje ir kitose šalyse.
Lietuvoje atsiranda daugiau galimybių
Lietuvoje apie žiedinę ekonomiką aktyviai diskutuojama tačiau sėkmės pavyzdžių kol kas turime nedaug ir jie gana fragmentiški. Praėjusiais metais atliktos Ecopreneur.eu studijos duomenimis, tik 20% mažų ir vidutinių visos Lietuvos įmonių minimizuoja gamybos ar paslaugų teikimo procesuose atsirandančias atliekas. Tai reiškia, kad didžioji dalis verslų vis dar yra orientuoti į našumo didinimą, neatsižvelgdami į savo veiklos ilgalaikį poveikį aplinkai.
„Lietuvos verslai turi didelį potencialą – aukšto lygio specialistus, sparčiai besivystantį informacinių technologijų sektorių, augantį eksportą į užsienio rinkas. Tačiau, siekdami tapti žiedinės ekonomikos valstybe, turime kurti ir diegti inovacijas visuose ekonomikos sektoriuose, o ne pavienėse įmonėse – taip ne tik transformuosime Lietuvos ekonomiką, bet savo idėjas galėsime ekspotuoti į kitas rinkas“, – sako I. Sinkevičiūtė.
Vienas iš sėkmingiausių žiedinės ekonomikos pavyzdžių Europoje yra Norvegija. Šioje šalyje į sąvartynus patenka vos 1 procentas šalyje susidarančių atliekų, visa kita įmonės perdirba ir panaudoja naujų gaminių ar energijos gamybai.
„Verslai Norvegijoje apie žiedinę ekonomiką galvoja nuo pat savo veikimo pradžios. Valstybė prie to stipriai prisideda, sudariusi palankias sąlygas vietos verslams kurti tvarius sprendimus – per įvairias programas investuojama į inovacijas ir padedamama sukurtus produktus pristatyti užsienio šalims. Tai geras komercinis stimulas įmonėms būti tvariomis“ – pasakoja I. Sinkevičiūtė.
Šiuo metu Lietuva bendradarbiauja su Norvegija įgyvendinant programą „Norway Grants“. Pagal šią priemonę Norvegija investuoja į tvarios, didesnės pridėtinės vertės ekonomikos plėtojimą Lietuvoje. Pagrindinis programos tikslas – skatinti Lietuvos verslus kurti ir diegti žaliąsias inovacijas, transformuojant linijinę ekonomiką į žiedinę.
„Inovacijų kūrimas reikalauja didelių pastangų ir investicijų, todėl išorinės paskatos mūsų verslams yra reikalingos. Lietuvoje, ypač tradicinėse pramonės šakose, naujų idėjų yra, tačiau dauguma jų yra įstrigusios vystymo stadijoje. „Norway Grants“ programos metu bus finansuojami įmonių projektai žaliųjų technologijų, aplinkai draugiškų produktų bei naujų IT sprendimų kūrimo srityse. Tikimės, kad tai padės pasiekti proveržį transformuojant tradicinę Lietuvos pramonę ir skatinant inovacijų kultūrą mūsų šalyje“, – sako I. Sinkevičiūtė.
