Pasaulyje plačiai paplitusi alternatyva bankų teikiamiems vartojimo kreditams – jungtinio finansavimo (angl. peer-to-peer lending, person-to-person lending, social lending, p2p lending) modelio pagrindu veikiančios finansinės institucijos – jau Lietuvoje. Institucijų veikimas pagrįstas žmogaus skolinimo kitam žmogui principu ir yra vykdomas per administruojančią sistemą. Kadangi paskolos davėjai paskolas finansuoja tiesiogiai, o sistemos administravimo kaštai nėra dideli, jungtinio finansavimo institucijos gali pasiūlyti mažas paskolų palūkanas ir didelę investicijų grąžą.
Kitaip nei bankai
Jungtinio finansavimo paslaugas teikiančios bendrovės unikalios tuo, kad vartojimo kreditus finansuoja ne bankai ar kitos kredito institucijos, o žmonės, todėl finansinę naudą gauna abi klientų grupės. Bendrovės neturi savo biudžeto, skirto paskolų finansavimui, paskolas investuotojai finansuoja tiesiogiai, per jungtinio finansavimo bendrovės administruojamą eletroninę sistemą, o paskolų gavėjai sistemos pagalba grąžina paskolas ne į bendrovių, o į paskolos davėjų sąskaitas: sutaupoma daug administravimo išlaidų, be to elektroninė platforma nereiklauja daug žmogiškųjų resursų, todėl, priešingai nei bankai, jungtinio finansavimo bendrovės gali pasiūlyti kur kas mažesnes metines palūkanų normas paskolų gavėjams ir didesnį uždarbį finansuotojams.
Kuriasi Lietuvoje
Jungtinio finansavimo įmonės įsteigimas Lietuvoje siejamas su bankų elgsena vartojimo kreditų atžvilgiu. Bankuose kredito kainos metinė norma gali būti ir iki 60 proc., apskaičiuojant jas kiekvienu atveju individualiai pagal gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus. Tai reiškia, kad norint gauti paskolą mažiausiomis palūkanomis asmens pajamos turi būti pakankamai didelės. Be to, bankai nesuteikia paskolų asmenims, kurių pajamos nėra reguliarios, pavyzdžiui, besiverčiantiems individualia veikla.
Kai žmogus skolina kitam žmogui, laimi abi pusės: palūkanos gali būti gerokai mažesnės, mažesni administravimo mokesčiai, kadangi eliminuojama didelė dalis išlaidų, tenkančių personalo ir pačių padalinių išlaikymui, paskolą gali gauti kiekvienas pilnametis, pagrindęs gaunamas pajamas, net jei ir nedirba pagal darbo sutartį. Kadangi paskolos palūkanos ir sudaro investicinę grąžą, paskolos davėjas sulaukia daug didesnio uždarbio, negu siūlo, pavyzdžiui, terminuoti banko indėliai, be to, paskolų finansavimas nereikalauja specifinių žinių, todėl yra prieinamas visiems.
Rizikos valdymas
Siekdamos sumažinti investavimo riziką ir apsaugoti investicijas, jungtinio finansavimo bendrovės taiko griežtus reikalavimus paskolų gavėjams, tikrina jų pajėgumą paskolas grąžinti laiku: neatitinkančios reikalavimų paskolų paraiškos nėra finansuojamos. Kiekviena paskola finansuojama mažiausiai dviejų paskolų davėjų, kadangi bendrovės nustato investicijos į vieną paskolą limitą, kuris yra mažesnis nei minimali paskolos suma. Jungtinio finansavimo bendrovės administruoja visus procesus nuo paskolos gavimo iki jos grąžinimo: jei paskolos gavėjas negrąžina paskolos laiku, sutartis su juo yra nutraukiama, o jungtinio finansavimo bendrovė paskolos davėjo vardu vykdo skolos išieškojimą, pasitelkdama šalyje veikiančias kometentingas institucijas, Lietuvos atveju, antstolius ir teismus.
Kadangi jungtinio finansavimo bendrovės neteikia vartojimo kreditų iš savo lėšų, o yra tik procesų administratorės, į finansinių institucių reguliavimo sritį patenka ne visa apimtimi ir nėra visai aišku, kas nutiktų, jeigu bendrovė nevykdytų savo įsipareigojimų ar jos veikla nutrūktų. Pasaulyje bankrutavus keletui jungtinio finansavimo bendrovių pradėtos diskusijos dėl šių naujų finansinių institucijų reguliavimo, pačios bendrovės inicijuoja ir įsitraukia į reguliavimo kūrimo procesus, kadangi teisinis reglamentavimas užtikrintų bendrovių klientų saugumą ir didintų pasitikėjimą. Vienas reguliavimo sprendimų – jungtinio finansavimo bendrovių kuriami nepriklausomi fondai, kuriems priklauso dalis paskolos gavėjų mokamų mokesčių ir kurių tikslas – administruoti paskolų grąžinimo procesus, jei pati bendrovė to daryti nebebūtų pajėgi. Jungtino finansavimo bendrovės jau reguliuojamos JAV, šių metų balandžio mėnesį jungtinio finansavimo bendrovių veikla pradėta reguliuoti Jungtinėje Karalystėje, vyksta diskusijos dėl bendrovių veiklos reguliavimo Europos Sąjungoje.
Jungtinis finansavimas pasaulyje
Jungtinio finansavimo bendrovės pasaulyje išpopuliarėjo labai greitai: 2005 metais įsikūrė pirmoji tokio pobūdžio bendrovė Zopa, šiuo metu jau suteikusi paskolų už daugiau nei 590 milijonų svarų sterlingų bei laimėjusi ne vieną apdovanojimą, už didžiausią klientų pasitikėjimą paskolų teikimo srityje, 2006 metais JAV įsikūrusi bendrovė „Lending Club“, paskolinusi daugiau nei 5 milijardus JAV dolerių, kurios investuotojai uždirbo daugiau nei pusę milijono JAV dolerių investicijų grąžą, nuo 2009 metų prasidėjo šio modelio institucijų steigimosi bumas, susikūrė tokios kompanijos kaip RateSetter (UK), Funding Circle (UK), ThinCats (UK), CreditEase (Kinija), Kokos (Lenkija), Auxmoney (Vokietija), Savy (Lietuva) ir daugelis kitų.
Jungtinio finansavimo bendrovės sparčiai skinasi kelią į finansų rinkas, plečia klientų ratą, kuria ir įgyvendina rizikos valdymo strategijas, sprendžia reguliavimo klausimus, todėl tampa vis didesniu konkurentu bankams kreditų teikimo srityje.
Parengta remiantis Savy.lt informacija.
