Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.
Prognozuoja kainų kilimą rinkoje
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, rinka buvo iš anksto informuota apie numatomą remontą, be to, jis truks palyginti neilgai, tad ir poveikis kainoms neturėtų būti didelis.
„Informacija, kad jungtis bus remontuojama, buvo išplatinta jau pakankamai seniai, šių metų pavasarį, rinkai tai nėra jokia naujiena (...) Bet kokiu atveju terminas, kuris yra planuojamas, yra maksimaliai trumpas, tas neigiamas efektas rinkai, jeigu jisai bus, bus pakankamai trumpalaikis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigia, kad remontuojant jungtį gali būti kainos svyravimų, bet juos paprastai lemia ir kiti veiksniai.
„Tikėtina, kad remonto metu gali būti trumpalaikių kainų svyravimų, tačiau (...) kainą lemia ne tik jungtys, bet ir kiti objektyvūs faktoriai, pavyzdžiui, dėl karštų orų padidėja paklausa“, – BNS teigė D. Virbickas.
Buitiniams vartotojams tarifai gali pakilti vėliau
Anot energetikos ministro, „NordBalt“ remontas buitinių vartotojų iš esmės nepaveiks.
„Dėl kainų situacijos, be abejo, didmeniniams vartotojams galimi tam tikri kainų šuoliai, bet mūsų individualūs, būtent buitiniai vartotojai, yra apsaugoti nuo šių kainų kilimo. Tai tikrai noriu nuraminti, kad individualiems vartotojams nėra jokios rizikos dėl kainų kilimo šiuo periodu“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas taip pat mano, kad jungties remontas šiemet įtakos buitinių vartotojų kainai neturės, tačiau neatmestina, kad tai atsilieps vartotojų išlaidoms vėliau – po metų ar dvejų.
„Šiais metais buitiniai vartotojai „NordBalt“ remonto įtakos kainose nepajus. Vis dėlto elektros energijos kainų pokyčiai rinkoje atsiliepia galutiniam elektros energijos tarifui vėlesniais metais“, – BNS komentavo R. Kiaulėnas.
Jis paaiškino, kad jeigu ESO, pirkdama elektros energiją rinkoje, patiria didesnes sąnaudas, toks jų viršijimas įvertinamas, Kainų komisijai tvirtinant ateinančių laikotarpių (paprastai po dvejų metų) tarifą buitiniams vartotojams.
„Tad 2018 metų kainos didmeninėje rinkoje potencialiai gali turėti įtakos 2020 metų buitinių klientų tarifams. Kol kas situacija tokia, kad 2018 metais reguliuojamoje visuomeninėje elektros energijos kainoje nustatyta 33,86 euro už megavatvalandę (MWh) elektros energijos įsigijimo kaina, tuo tarpu faktiškai per pirmus 5 šių metų mėnesius ESO elektros energiją didmeninėje rinkoje pirko vidutiniškai 29 proc. didesne kaina“, – teigė R. Kiaulėnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad nustatant ateinančių metų elektros įsigijimo kainos dedamąją, remiamasi pastarųjų 12 mėnesių faktinėmis kainomis didmeninėje rinkoje, todėl šių metų kainos darys įtaką 2019 metų kainai.
„Elektrum Lietuva“: remontui mažai palankus metas
Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ antrinės įmonės, nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ ekspertas Karolis Bagdonas įsitikinęs, kad dėl „NordBalt“ jungties remonto elektros kaina rinkoje pakils.
„Vienareikšmiškai numatomas kainų kilimas, nes nepalankus momentas: vandens mažėja (hidroelektrinių – BNS) rezervuaruose, plius šildymo sezonas neprasidėjęs bus tuo laiku (kogeneracinės jėgainės negamins elektros – BNS), tai viskas lems didelius kainų šuolius. Vėjo generacija didžiausia rudenį, lapkritį. Kabelio atjungimo laikotarpis labai prasilenkia su vienomis ar kitomis generacijomis. Iš tikro, bus rinkoje elektros energijos trūkumas ir faktas, kad kainos kils“, – BNS sakė K. Bagdonas.
Jis pridūrė, kad prognozuoti kainų kilimo lygį yra sunku, tačiau akivaizdu, kad permainas ypač pajus verslas.
„Labai sunku prognozuoti, viskas priklausys nuo paklausos-pasiūlos, iki kokių aukštumų, niekas negali pasakyti, nes buvo tokių atveju, kai generacija buvo Lietuvoje maža, kainos skirtumai buvo nuo 30 iki 200 eurų (už megavatvalandę – BNS), turiu omenyje valandos kainą. Kaip bus tomis dienomis, niekas negali to pasakyti (...) Verslui, labiausiai verslui (bus poveikis – BNS)“, – sakė K. Bagdonas.
Ž. Vaičiūno teigimu, šiuo metu yra svarstomi sprendimai dėl vietinės gamybos, jie bus skirti „išnaudoti mūsų turimus generavimo pajėgumus ta apimtimi, kad kaina būtų kaip įmanoma konkurencingesnė, kad remontas turėtų kiek įmanoma mažesnę įtaką mūsų rinkai“.
Elektrėnų jėgainė ir Kruonio HAE lauks operatoriaus sprendimo
„Lietuvos energijos“ valdomos „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) gamybos direktorius Darius Kucinas prognozuoja, kad remontą metu kainos „Nord Pool“ Lietuvos zonoje turėtų pakilti.
„Kainos greičiausiai šiek tiek pakils – apie tai galima spręsti iš to, kad iki pradedant veikti „NordBalt“, elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo apie 15 proc. didesnė. Tuo pačiu reikia pabrėžti, kad ši kaina priklauso ne tik nuo „NordBalt“ jungties pralaidumo, bet ir nuo oro sąlygų bei kitų jungčių ir elektrinių remonto darbų“, – BNS teigė D. Kucinas.
Pasak jo, „NordBalt“ remonto metu LEG, valdanti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE), veiks pagal rinkoje susiklosčiusias sąlygas ir sieks, kad kuo didesnė jos elektrinių galia būtų prieinama rinkai – taip bus bandoma prisidėti prie stabilaus energijos tiekimo užtikrinimo.
„Konkrečiai dėl Elektrėnų blokų – kaip ir priklauso, tiek KCB (9-asis, kombinuoto ciklo blokas – BNS) , tiek 8-as blokas bus parengti darbui, jei bus toks poreikis. Tikimybių šiuo metu mes nevertiname – dirbsime pagal esamas galimybes tuomet, kai reikės rinkai arba perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“, – BNS sakė D. Kucinas.
Jis pridūrė, kad Kruonio HAE du agregatai skirti antriniam rezervui – iškilus rezervo poreikiui, nurodymą juos įjungti duotų „Litgrid“. Savo ruožtu kitais dviem Kruonio HAE agregatais LEG veikia komercinėje rinkoje, tai yra, teikia pasiūlymus biržoje ir jais gamina tuomet, kai elektros energija yra reikalinga rinkai.
„Planuojama, kad pagal šiuos principus Kruonio HAE veiks ir „NordBalt“ remonto metu“, – paaiškino D. Kucinas.
Elektrėnų jėgainės 9-asis blokas šiemet skirtas vadinamajam tretiniam rezervui (260 MW iš bendros 455 MW bloko galios). Tačiau metų pradžioje Kainų komisija leido „Lietuvos energijos gamybai“ naudoti likutinę, tretinio rezervo paslaugos neteikiančią, bloko galią, pasiūlant ją rinkai.
Vis dėlto LEG valdančios „Lietuvos energijos“ valdybos narys Dominykas Tučkus BNS yra sakęs, kad 9-ojo bloko galia priklauso ir nuo oro temperatūros – vasarą, kai yra šilčiau, bloko galia ir atitinkamai likutinė galia mažėja. Jo teigimu, jei šiltą dieną likutinė galia būtų 140 MW, jau nebegalima būtų teikti pasiūlymo biržai, nes blokas negali veikti tokia galia.
Konkurencingas kainas padės išlaikyti „LitPol Link“
„Litgrid“ vadovas D. Virbickas pabrėžia, kad bet kokie sprendimai, susiję su energijos gamyba ar vartojimu, turėtų būti lemiami rinkos ir jos dalyvių ir tik kritiniu atveju pasitelkti rezervai užtikrinti patikimam sistemos darbui. Anot jo, konkurencingas kainas leis išlaikyti jungtis su Lenkija „LitPol Link“.
„Įvertinus turimus gamybos pajėgumus bei likusias tarptautines jungtis galima daryti išvadą, jog sistemos adekvatumas bus užtikrinamas vykstant „NordBalt“ remonto darbams. „LitPol Link“ jungtis suteikia pasirinkimo galimybę rinkos dalyviams įsigyti elektros energiją palankiausiomis kainomis. Nors pastaruoju metu dėl aukštesnių kainų Lenkijos rinkoje dominuoja eksporto srautai į Lenkiją, tačiau sumažėjus importo galimybėms iš Skandinavijos, turimi „LitPol Link“ pralaidumai leis išlaikyti konkurencingas kainas rinkoje“, – teigia D. Virbickas.
„Elektrum Lietuvos“ eksperto K. Bagdono manymu, kainų pakilimą bus galima pastebėti jau jungties remonto metu. Pasak jo, daug priklausys nuo to, už kokią kainą bus užtikrinamas elektros importas iš kaimyninių šalių.
„Patys žinome, kad Lietuva importuoja didžiąją dalį elektros (...) viskas priklausys nuo kitų šalių pralaidumo, kokios bus importo kainos, bet Lietuva, aš abejoju, ar labai stipriai įtakos, kad galėtų pagerinti“, – BNS sakė K. Bagdonas.
„NordBalt“remontas – nuo liepos 30 dienos
Remontuojant 700 MW galios „NordBalt“, liepos 30-spalio 10 dienomis bus keičiamos kabelių jungiamosios movos, iš viso bus pakeista 119 sausumos movų, 23 jų yra Lietuvos pusėje. „Litgrid“ teigimu, stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę tiekimo riziką.
„NordBalt“ pastarąjį kartą buvo atsijungusi vasario pabaigoje. Sausį jungtis neveikė savaitę – tuomet rinkoje fiksuoti šuoliai iki beveik 118 eurų, o rytinio piko metu – iki 200 eurų už MWh. Vėliau kainos stabilizavosi.
„Litgrid“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį „NordBalt“ jungties prieinamumas rinkai buvo 94 proc. (2017 metų pirmąjį ketvirtį – 84 proc.). Pernai per jungtį buvo importuota 3,1 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, tai sudaro 27 proc. viso šalies suvartojimo.
D. Virbickas gegužę sakė, kad elektros jungtys su Švedija ir Lenkija – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. Eurų.
Jo teigimu, jungties remonto kaštus prisiims kabelį gaminusi ir tiesusi Švedijos bendrovė ABB. Ji taip pat statė jungties keitiklius Klaipėdoje ir Švedijos Nibru.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ kabelis nutiestas 2015-ųjų pabaigoje, jungties pradėjo veikti 2016-ųjų pradžioje.
„Nord Pool“ biržos duomenimis, elektros kaina Lietuvos zonoje birželio mėnesį buvo 51,05 euro už MWh. Gegužę kaina buvo mažesnė – 43,69 euro. Prieš metus – 2017 metų birželį ir gegužę – kaina buvo dar mažesnė, atitinkamai – 38,36 ir 32,46 euro.
2017 metų liepą elektra „Nord Pool“ Lietuvos zonoje vidutiniškai kainavo 36,27 euro, rugpjūtį – 37,30, rugsėjį – 37,39, spalį – 34,35 euro už MWh.
