Pareigūnai ir kariai pretenduoja ne tik į šias pensijas, bet ir į papildomas valstybines pensijas, kurias gauna nesumokėję nė cento.
Kad gautų šiuos pinigus, jiems pakanka išdirbti 25 metus ir jau nuo 55 metų gauti papildomų pinigų.
Jeigu tokie buvę pareigūnai dar, tarkime, yra išrenkami į Seimą (pvz., Saulius Skvernelis ar Algirdas Stončaitis), jie gali gauti ir Seimo nario atlyginimą, ir pareigūno pensiją, ir įprastą pensiją.
Pareigūnų ar karių ir kitas valstybines pensijas ekonomistas Raimondas Kuodis laiko naikintinu „gyvulių ūkių“ išmokų srityje. Daugelis valdžių norėjo reformuoti jų sistemą, tačiau nesėkmingai.
Ši valdžia irgi to siekė, bet kol kas sustojo ties pirmų reformos etapu. Neseniai Seimas priėmė atnaujintą Valstybinių pensijų įstatymą, kuriuo nuo liepos 1 d. beveik dvigubai padidintos nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas.
Vis dėlto didesnių permainų dėl pareigūnų ir karių, teisėjų ir kitų pensijų kol kas nėra.
Antra pensija – dėl ypatumų?
Policijos profesinė sąjunga (LPPS) ir Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) kreipėsi į vidaus reikalų ministrę siūlydamos, valstybinių pensijų reformą įgyvendinti tik iš dalies.
T. y. spręsti mažų valstybinių pensijų indeksavimą, o pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reformą atidėti, kol bus išspręstos „bėdos, susijusias su dideliais darbo krūviais, darbo užmokesčiu bei pareigūnų sveikatos būkle.“
Paprastai kalbant, pareigūnų profesinės sąjungos nori, kad valstybinės pensijos būtų tik didinamos, o jų skyrimo tvarkos keisti nenori.
Jų pranešime žiniasklaidai primenama, kad Seimui neseniai pateiktas projektas, kuriuo ketinama keisti statutinių pareigūnų pensijų skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
Pagal ją, ištarnavęs 25 metus pareigūnus, bet neturėdamas 55 metų stažo negalės gauti valstybinės pensijos iškart, nors palikti tarnybą galės.
Dabar, ištarnavęs 25 metus pareigūnas, jeigu jis palieka tarnybą, iškart įgyja teisę ir gauna valstybinę pensiją, o sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir dar vieną – senatvės pensiją.
Projekte numatyti atvejai mažinti valstybinę pensiją tam tikrais atvejais.
Tačiau profesinių sąjungų nuomone, valstybinė pareigūnų pensija yra socialinė garantija pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą.
„Valstybinė pensija turi būti mokama kaip ir senatvės pensijos, ir ji neturėtų būti niekaip, dėl jokių aplinkybių mažinama“, – pranešime cituojama Lietuvos policijos profesinė sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Anot jos, teisės akto keitimas pareigūnų nenaudai yra „kenkimas tarnybai ir valstybės interesams.“
„Jis tikrai paskatintų pareigūnus, kurių ir taip trūksta, palikti tarnybą. Reikėtų galvoti kaip išsaugoti patyrusius pareigūnus, kaip teisėsaugos statutinę tarnybą padaryti patrauklią, netgi galvoti apie papildomas garantijas, bet jokiu būdu jų nemažinti.
Jau dabar ryškėja personalo senėjimo tendencijos, tarnybą palieka daugiau pareigūnų, nei ateina naujų, menksta pasitikėjimas statutine valstybės tarnyba. Inicijuojami, pareigūnų garantijas mažinantys, teisės aktai šį pasitikėjimą dar labiau mažina“, – skundėsi R. Katinienė.
Jei negaus antros pensijos, pablogės visuomenės saugumas?
Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, galima sakyti, jog seni išeis, jauni ateis ir dirbs, bet taip nėra, jaunimas nesirenka pareigūno profesijos, o dalis išbandžiusiųjų, supratusi, jog darbas sunkus, o atlygis nedidelis – ieško geresnių darbo vietų.
„Pamirštama, jog ilgamečiai darbuotojai kartu yra ir mentoriai, kurie perduoda gerąją praktiką, padeda jaunimui jų darbo pradžioje, taip išvengiant klaidų tarnyboje. Vienu metu statutinę tarnybą palikus būriui patyrusių pareigūnų, tikėtina, jog reikšmingai pablogės visų funkcijų vykdymas, o kartu ir visuomenės saugumas“, – sakė K. Pauliukas.
Anot R.Katinienės, dabartiniai valdantieji ne kartą pabrėžė, jog pigiai apmokama valdžia – bloga valdžia.
„Perfrazuosiu – prastai apmokama, be veikiančių kompensacinių garantijų statutinė tarnyba – silpna / bloga tarnyba. Pareigūnų pensija – priemonė, kompensuojanti vidaus tarnybos ypatumus bei papildoma socialinė apsauga, kuri taikoma tik statutiniams valstybės tarnautojams, taip juos išskirdama iš kitų, nes jų tarnyboje yra padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, keliami aukštesni reikalavimai sveikatos būklei, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir dar gausybė su tarnyba susijusių apribojimų“, – sakė LPPS pirmininkė.
Pasak jos, keisdama pamatinius, statutinę tarnybą reglamentuojančius, įstatymus, mažindama pareigūnų garantijas valstybė neva kartu pamina teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, kurie yra neatsiejami teisinės valstybės elementai.
Esą neužtikrinus jų, neužtikrinamas pasitikėjimas valstybe ir teise, o tai šiandienos situacijoje – pavojingas ėjimas.
