Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad darbuotojų darbo užmokesčio sistema yra kintama, ta prasme, kad atlyginimai nėra fiksuoti, o darbo užmokestis priklauso nuo atlikto darbo.
„Tačiau nuo kovo mėnesio prasidėjus karantinui buvo padidinti tarifai už įvairias darbų operacijas nuo 7 iki 15 proc. Kiekviena operacija skirtinga, tad ir piniginė išraiška skiriasi.
Ši mokėjimo sistema visą šį laiką nekito. Mes dirbame, lyg vis dar tęstųsi karantinas“, – aiškino prekybos tinklo atstovas.
Kito prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijas ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė irgi teigė, kad skatinamieji priedai parduotuvių darbuotojams yra mokami kiekvieną mėnesį.
„Priedai yra mokami darbuotojams, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų. Šių metų pirmąjį pusmetį darbuotojams buvo išmokėta 5,7 mln. eurų skatinamųjų premijų, t. y. 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Karantino laikotarpiu be įprastų priedų papildomai išmokėjome 1,5 mln. eurų skatinamųjų premijų“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Anot jos įmonė, vertina darbuotojų pastangas, ypač šiuo sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu, ir už jas sąžiningai atlygina.
„Taip pat kas mėnesį skiriame apie 0,3 mln. eurų darbuotojų ir klientų apsaugos priemonių stiprinimui. Savo esamus ir būsimus darbuotojus esame papildomai apdraudę specialiu Covid-19 draudimu. Tikime, kad prevencinės apsaugos priemonės, kuriomis esame aprūpinę savo darbuotojus, padės išvengti Covid-19 susirgimo plitimų.
Dar suprasdami, kad pandemijos metu darbuotojai gali jausti baimę ar įtampą, esame sudarę lanksčias galimybes išeiti tiek apmokamų, tiek neapmokamų atostogų“, – aiškino E. Dapkienė.
Pasak jos, bendrovėje taikoma finansinė darbuotojų motyvavimo sistema sudaro galimybes darbuotojams daugiau užsidirbti.
„Šiuo metu parduotuvių darbuotojų motyvaciniai priedai yra susieti su komandiniais ir individualiais tikslais. Pavyzdžiui, parduotuvei pasiekus jai keliamus tikslus, priedus gauna visa jos komanda – pradedant kasininkais, pardavėjais, salės darbuotojais, krovėjais ir baigiant parduotuvės vadovais.
Lygiagrečiai darbuotojas gali būti įvertintas ir už savo individualias pastangas ir pasiekimus, pavyzdžiui, kasininkams yra skiriami priedai už klientų aptarnavimo spartą. Darbuotojui gali būti išmokomi keli motyvaciniai priedai už pasiektus skirtingus iškeltus tikslus“, – aiškino prekybos tinklo atstovė.
Anot E. Dapkienės, papildomi priedai vidutinį darbuotojų atlygį šįmet jau kilstelėjo beveik dešimtadaliu.
Priedai tik lokalaus karantino metu
Prekybos tinklas „Iki“ paskelbė, kad įsigaliojus LR Vyriausybės nutarimui dėl lokalaus karantino paskelbimo Raseiniuose, mokės šiame mieste dirbantiems darbuotojams atlyginimo priedą už darbą pavojingomis sąlygomis.
„Nuo penktadienio parduotuvės darbuotojams bus mokamas atlyginimo priedas už darbą pavojingomis sąlygomis.
Priedas nesiskirs nuo to, kas buvo mokama šalies karantino metu. Tai priklausys nuo darbo krūvio ir sieks kelias dešimtis eurų. Tikslios sumos priklausys nuo kiekvieno darbuotojo darbo krūvio, todėl jos skirsis“, – sakė prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Taip pat pasak prekybos tinklo atstovės, visose parduotuvėse yra įgyvendintos kompleksinės priemonės, padedančios užtikrinti saugumą: kasose įrengtos organinio stiklo pertvaros, prie kasų pažymėtas rekomenduojamas saugus atstumas, reguliariai dezinfekuojami paviršiai, pirkinių krepšeliai ir vežimėliai.
Siūlo darbuotojus skatinti ne tik pinigais
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodė, kad Darbo kodekse nustatyta, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.
„Tačiau, kiek konkrečiai darbo užmokesti gali būti padidintas, sprendžia darbdavys, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais“, – teigiama VDI komentare.
Bet vis tik, VDI specialistų nuomone, darbdavių sprendimas, darbo aplinkoje esančias kenksmingas darbo sąlygas kompensuoti pinigais, nėra tinkamiausias būdas rūpintis darbuotojų sveikata.
„Teisės aktai numato, kad darbdavys turi pašalinti kenksmingas darbo sąlygas, o jeigu to neišeina padaryti darbuotojams gali būti kompensuojama kitais būdais.
Pavyzdžiui, suteikiant papildomas atostogas (iki 5 darbo dienų), trumpinant darbo laiką (iki 36 valandų per savaitę), skiriant specialiąsias pertraukas darbo metu“, – pažymėjo VDI specialistai.
