Pardavėjams „stebuklingų čiužinių“ aukos nerūpi

Sa­ko­ma, kad daž­nam vė­liau ar anks­čiau ima ir pa­ki­ša vel­nias ko­ją, ki­taip sa­kant – su­gun­do blo­gam po­el­giui. Sen­jo­rai Al­do­nai akys ir pro­tas ap­te­mo jau­niems ir veik­liems pre­kiau­to­jams gra­žiai iš­rek­la­ma­vus gy­ve­ni­mą pail­gi­nan­čius čiu­ži­nius.

Su­vi­lio­jo daug ža­dan­tis kvie­ti­mas

Pu­ti­nų mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jos Al­do­nos Ur­ba­na­vi­čie­nės gy­ve­ni­mas, nors ir kuk­lus, bet iki šių me­tų be di­de­lių siel­var­tų te­kė­jo sa­vo va­ga. Tiks­liau, iki tos aki­mir­kos, kai sa­vo pa­što dė­žu­tė­je va­sa­rio pra­džio­je ra­do kvie­ti­mą at­vyk­ti į ren­gi­nį „Svei­kas ir pa­to­gus gy­ve­ni­mo bū­das„, ku­ria­me UAB „Tor­pol Bal­ti­ja“ spe­cia­lis­tai ža­dė­jo no­rin­tie­siems pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi bei trokš­tan­tie­siems pa­si­il­gin­ti gy­ve­ni­mą pa­pa­sa­ko­ti apie me­di­ci­nos nau­jo­ves, pa­tar­ti, kaip iš­veng­ti daž­niau­siai ka­muo­ja­mų ne­ga­la­vi­mų: gal­vos skaus­mų, mie­go ir krau­jo­spūdžio su­tri­ki­mų, są­na­rių ir stu­bu­ro li­gų.

„Dar bu­vo pa­ra­šy­ta, kad per per­trau­kė­lę ga­lė­si­me pa­ben­drau­ti su įmo­nės „Tor­pol Bal­ti­ja“ spe­cia­lis­tais mums rū­pi­mais klau­si­mais bei tu­rė­si­me ga­li­my­bę pa­si­ma­tuo­ti krau­jo spau­di­mą. Bu­vo ra­šo­ma, kad po ren­gi­nio vi­si kvie­čia­mi pa­ben­drau­ti ir at­si­im­ti mums pa­ruoš­tų do­va­nų svei­ka­tai ge­rin­ti. Man jau 73 me­tai, tad toks kvie­ti­mas la­bai su­vi­lio­jo. Tik­rai spe­cia­lis­tai su mu­mis ma­lo­niai kal­bė­jo. Ir do­va­nė­lių, vi­ta­mi­nų da­vė, la­bai įtai­giai pa­pa­sa­ko­jo apie čiu­ži­nio Bios­tat mag­ne­ti­nės te­ra­pi­jos po­vei­kį: ja­me esan­tys bio­mag­ne­tai ne­ma­ži­na ir ne­di­di­na krau­jo­spūdžio – jie re­gu­liuo­ja jį bei ge­ri­na de­guo­nies apy­ta­ką or­ga­niz­me, stab­do se­nė­ji­mo pro­ce­sus ir ne­lei­džia at­si­ras­ti na­vi­ki­nėms li­goms. Ta­me pri­sta­ty­me da­ly­va­vo mū­sų gat­vė­je gy­ve­nan­ti gar­baus am­žiaus gy­dy­to­ja, taip pat mo­ky­to­ja. Jos ir­gi gy­rė re­kla­muo­ja­mų čiu­ži­nių sa­vy­bes. Ta­po įdo­mu ir man. Šian­dien ne­su­vo­kiu ko­dėl, bet tos at­mo­sfe­ros apa­kin­ta ir aš su­si­gun­džiau įsi­gy­ti ste­buk­lin­gą­jį čiu­ži­nį, nors jis man pa­gal tu­ri­mas ga­li­my­bes ir ne­pa­sie­kia­mas“, – me­na Al­do­na.

Ža­lin­gus po­vei­kius pa­ju­to iš kar­to

Mo­te­ris va­sa­rio 9 die­ną vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je pa­si­ra­šė Bios­tat kom­plek­to, kai­nuo­jan­čio 2 tūks­tan­čius 500 li­tų, pir­ki­mo-par­da­vi­mo iš­si­mo­kė­ti­nai su­tar­tį. Pa­gal su­tar­tį, pir­mos dvi mė­ne­sio įmo­kos tu­ri bū­ti po 50 li­tų, ki­tais mė­ne­siais, iki 2013-ųjų ba­lan­džio 1 die­nos, rei­kės mo­kė­ti po 200 li­tų. Už kiek­vie­ną įmo­ką ban­kas dar rei­ka­lau­ja 4 li­tų pa­slau­gos mo­kes­čio.

„Pir­ki­mo–par­da­vi­mo su­tar­tį pa­si­ra­šiau per ren­gi­nį, o po jo, jau kie­me, nu­ė­ju­si prie au­to­mo­bi­lio, ga­vau čiu­ži­nu­ką su ap­ra­šy­mu. Nuo­sek­liai jo ne­per­skai­čiau, įsi­gi­li­nau tik į pir­muo­sius pus­la­pius, ku­riuo­se ap­ra­ši­nė­ja­ma nau­da žmo­gaus or­ga­niz­mui. Nė vie­nas ren­gi­ny­je šiuos čiu­ži­nius pri­sta­tęs as­muo ne­mi­nė­jo ža­lin­gų po­vei­kių. Aš juos pa­ju­tau jau pir­mą nak­tį: pa­di­dė­jo ope­ruo­tų ke­lių są­na­rių skaus­mas, at­si­ra­do ben­dras sil­pnu­mas, gal­vos skaus­mas, pa­grei­tė­jo šir­dies pla­ki­mas, at­si­ra­do stip­rus odos nie­žu­lys. In­struk­ci­jo­je ra­šo­ma, kad pa­si­tai­ko to­kių simp­to­mų, tad per pir­mą­sias dvi sa­vai­tes ga­mi­nio nau­do­ji­mo lai­ką re­ko­men­duo­ja­ma re­gu­liuo­ti ir di­din­ti pa­laips­niui, pra­de­dant nuo vie­nos va­lan­dos per die­ną ir vė­liau kiek­vie­ną die­ną nau­do­jant pus­va­lan­džiu il­giau. Sten­giau­si pri­pra­tin­ti or­ga­niz­mą, bet da­rė­si tik blo­giau, bė­rė ir nie­žė­jo kū­ną. Krei­piau­si į odos gy­dy­to­ją, vais­tai nuo aler­gi­jos man kai­na­vo 60 li­tų. Ga­lop, ati­džiai iš­stu­di­ja­vu­si in­struk­ci­ją, dvy­lik­ta­me pus­la­py­je už­ti­kau įspė­ji­mą, kad „Bios­tat“ čiu­ži­nu­ko ne­ga­li­ma nau­do­ti žmo­nėms, tu­rin­tiems me­ta­lo pro­te­zų ar ki­tų im­plan­tų. Jų tu­riu abie­juo­se ke­lių są­na­riuo­se. Dar pa­si­ta­riau su gy­dy­to­ja, ku­ri re­ko­men­da­vo ne­si­nau­do­ti įsi­gy­ta pre­ke. Pa­skam­bi­nau su­tar­ty­je nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu ir iš­sa­kiau sa­vo pre­ten­zi­jas. Man lie­pė jas iš­dės­ty­ti raš­tu. Aš pra­šiau nu­trauk­ti pir­ki­mo–par­da­vi­mo su­tar­tį, mo­ty­va­vau tuo, kad ne­bu­vau in­for­muo­ta, jog šie čiu­ži­niai ne­tin­ka tiems, kas tu­ri im­plan­tų. Grą­žin­ti su­mo­kė­to šim­to li­tų ne­pra­šau“, – tei­gė mo­te­ris.

Su­tar­tį rei­kė­jo nu­trauk­ti per 7 die­nas

A.Ur­ba­na­vi­čie­nė me­na, kad ba­lan­džio pa­bai­go­je jai laiš­ką at­siun­tė UAB „Tor­pol Bal­ti­ja„ di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja-tei­si­nin­kė Dan­gė Ba­rec­kie­nė. Ja­me ra­šo­ma: „Jums tik­rai pa­si­se­kė, kad tu­rė­jo­te ga­li­my­bę įsi­gy­ti ko­ky­biš­ką pre­kę už la­bai pa­trauk­lią kai­ną, ir ap­gai­les­tau­ja­me, kad nu­spren­dė­te at­si­sa­ky­ti mū­sų ga­mi­nio bei ga­li­my­bės nau­do­tis bio­mag­ne­ti­nės te­ra­pi­jos tei­gia­mu po­vei­kiu jū­sų svei­ka­tai ir sa­vi­jau­tai. No­ri­me pa­aiš­kin­ti, kad mū­sų ga­mi­nio po­vei­kis yra tei­gia­mas ir tin­ka vi­siems ne­pri­klau­so­mai nuo ly­ties, am­žiaus, ne­ga­la­vi­mų po­bū­džio, per­sirg­tų li­gų...“ Iš­var­di­ju­si ge­rą­sias sa­vy­bes laiš­ko au­to­rė už­si­me­na, kad Bios­tat čiu­ži­nu­ko ne­ga­li­ma nau­do­ti mo­ters jau pa­mi­nė­tais at­ve­jais. Bet ta­da rei­kė­jo su­tar­tį nu­trauk­ti per 7 die­nas nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo die­nos.

„Bet aš dar vis ti­kė­jau, kad pir­ki­nį pri­si­jau­kin­siu. Juk ir Dan­gė Ba­rec­kie­nė at­sa­ky­me ra­šo, jog pa­ju­tus ne­igia­mus simp­to­mus per pir­mą­sias dvi sa­vai­tes rei­kia re­gu­liuo­ti, di­din­ti pa­laips­niui. Ma­ne žei­džia to­kie jos iš­sa­ky­ti tei­gi­niai: „Mū­sų įmo­nei šiuo me­tu yra svar­biau­sia, kad jūs dėl vie­nų ar ki­tų prie­žas­čių ne­at­si­sa­ky­tu­mė­te to, kas jums ge­riau­sia. Lin­ki­me pui­kios die­nos jums ir jū­sų ar­ti­mie­siems.„ Tai gir­dė­ti man yra sun­ku. Jie ti­ki­na, kad ne­tu­ri ga­li­my­bės nu­trauk­ti su­tar­ties. Aš nei čiu­ži­nio, nei pa­gal­vės nau­do­ti ne­ga­liu, bet mo­kė­ti tu­riu. Ne­ži­nau, kaip gy­ven­ti, nes pen­si­jos gau­nu tik 660 li­tų. Va­sa­ros mė­ne­siais gal ir su­krapš­ty­siu to­kią su­mą, bet kaip teks pra­leis­ti žie­mą? Pa­kliu­vau į bė­dą, ko­kios nė ne­sap­na­vau“, – guo­dė­si se­nu­tė.

Gal at­si­ras no­rin­čių­jų per­pirk­ti pre­kę?

Bir­že­lio pra­džio­je jos pa­što dė­žu­tė­je vėl ra­do­si kvie­ti­mas at­vyk­ti į ren­gi­nį „Svei­kas ir pa­to­gus gy­ve­ni­mo bū­das„, vyk­sian­tį bir­že­lio 7 die­ną Šal­ti­nių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je. Nu­ė­jo­me su po­nia Al­do­na kar­tu. Dar ge­ro­kai prieš ren­gi­nio pra­džią mo­kyk­los ho­le bū­ria­vo­si mies­to sen­jo­rai. Ke­li pa­kal­bin­ti ti­ki­no, kad at­ėjo dėl ža­da­mų do­va­nų svei­ka­tai ge­rin­ti – UAB „Aco­ni­tum“ ga­mi­na­mo pre­pa­ra­to „Mag­nis plius B6 com­plex“. At­vė­rus au­di­to­ri­jos du­ris net įvy­ko šio­kios to­kios sen­jo­rų grum­ty­nės, nes kvie­ti­me ra­šo­ma, kad da­ly­vių skai­čius ri­bo­tas. Jau­nų vei­dų su­si­rin­ku­sių­jų bū­ry­je ne­si­ma­tė. Ky­la klau­si­mų, ko­dėl tik gar­baus am­žiaus žmo­nes pa­sie­kia to­kie kvie­ti­mai.

Jau­nos ir ža­vios ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rės Al­do­nos pre­ten­zi­jų dėl su­tar­ties nu­trau­ki­mo ne­pri­ėmė, ti­ki­no, kad ne jų kom­pe­ten­ci­ja.

Su­si­sie­kę su „Tor­pol Bal­ti­ja“ va­do­vy­be iš­gir­do­me: „At­sa­ky­mas pir­kė­jai pa­teik­tas raš­tu, pri­dur­ti ne­tu­ri­me ko.“

Pa­gel­bė­ti A.Ur­ba­na­vi­čie­nei ban­dė ir Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Aly­taus po­sky­rio dar­buo­to­jos. Ka­te­go­riš­kai at­sa­ky­ta, kad aly­tiš­kei bu­vo su­teik­tos sep­ty­nios die­nos ap­si­spręs­ti. Šį ter­mi­ną pra­lei­dus, ga­li­my­bių nu­trauk­ti su­tar­ties nė­ra.

„Bet ren­gi­ny­je pa­si­ra­šant su­tar­tį nie­kas apie tai net ne­už­si­mi­nė. Aš gar­baus am­žiaus, ga­lė­jo per­spė­ti“, – siel­var­tau­ja mo­te­ris. Ji sa­ko, kol vy­ko aiš­ki­ni­ma­sis, ne­įne­šė į ban­ką ke­lių mė­ne­sių įmo­kų, tad da­bar teks pa­klo­ti vi­są pen­si­ją, nes su­pra­tu­si, kad su­tar­ties są­ly­gas teks vyk­dy­ti. Ap­gau­ta sen­jo­rė vi­lia­si ge­ros va­lios žmo­nių pa­gal­bos. Gal at­si­ras no­rin­čių­jų per­pirk­ti iš jos jai ne­tin­kan­čių pir­ki­nių, ku­rie ne­nau­do­ja­mi, sto­vi tvar­kin­gai su­pa­kuo­ti.

Iš­gir­du­si Al­do­nos is­to­ri­ją, vie­na gar­bin­ga aly­tiš­kė pik­ti­no­si: „Su pa­nie­ka žiū­ri­me į te­le­fo­ni­nius suk­čius. Kuo ge­res­nės se­nu­kus gun­dan­čios fir­mos? Gar­baus am­žiaus žmo­nes į to­kius ren­gi­nius tu­rė­tų pa­ly­dė­ti ar­ti­mie­ji, pa­dė­ti jiems ap­si­spręs­ti. O pre­kiau­to­jams de­rė­tų pa­si­do­mė­ti pir­kė­jo ga­li­my­bė­mis.“ Fi­nan­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­ti pa­šne­ko­vė sku­biai su­me­tė, kas liks pen­si­nin­kei per me­tus su­mo­kė­jus už pir­ki­nį 2,5 tūkst. li­tų ir pri­dė­jus 50 li­tų ban­kui už pa­slau­gą.

„Čiu­ži­nio pir­kė­jos lau­kia al­ka­na žie­ma“, – kon­sta­ta­vo.

Aldona KUDZIENĖ