Alma Mosteikaitė
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus poskyrio inspektoriai nuo metų pradžios gavo beveik 40 vartotojų nusiskundimų dėl įsigytų nekokybiškų prekių ar gautų tokių pat paslaugų. Kaip pastebi poskyrio vedėjas Antanas Palenskis, pardavėjai ir paslaugų teikėjai vis dažniau geranoriškai sutinka spręsti konfliktus vartotojų naudai, nes nenori prarasti klientų. Tačiau dar neretam vartotojui nepavyksta konfliktų dėl kokybės išspręsti nepasiskundus inspalektoriams.
Sugrąžino pinigus už vejapjovę, pakeitė televizorių
Pastaruoju metu ypač daug prekių įsigyjama internetu, bet ir už tokią prekybą, pasak Ne maisto produktų inspekcijos Alytaus poskyrio vedėjo A.Palenskio, ją vykdančioms įmonėms tenka prieš vartotojus prisiimti atsakomybę, numatytą daugiau kaip prieš dešimt metų Ūkio ministerijos patvirtintose Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklėse: „Dėl internetu įgytų prekių kokybės reikia kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Skundus dėl įsigytų prekių kokybės ji persiunčia mūsų inspekcijai, o skundus dėl minėtų taisyklių pažeidimų nagrinėja pati tarnyba. Vartotojai turi žinoti, kad pagal taisykles pirkėjai internetu įsigytų prekių gali atsisakyti per septynias darbo dienas net nenurodydami priežasčių. Per tris mėnesius jų gali atsisakyti, jei internetiniai prekiautojai nepakankamai informavo apie perkamą prekę, jos savybes ar požymius, išskyrus įsigytas aukcionuose ar greitai gendančias.“
A.Palenskio teigimu, tiriant skundus dėl įsigytų nekokybiškų prekių internetu ar iš stacionarių parduotuvių jau vadovaujamasi taip pat daugiau kaip prieš dešimtmetį Ūkio ministerijos patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis.
Kad pirkėjai internetu nusiperka nekokybiškų prekių ir jų pavyksta atsisakyti ištyrus skundus ne maisto produktų inspektoriams, liudija pastaruoju metu nustatyti keli faktai.
Varėnos rajono Žilinų kaimo gyventojas iš Vilniaus bendrovės „Pigu“ internetinėje prekyboje beveik už 1 tūkst. litų nusipirko vejapjovę. Vyras susiruošė pjauti žolę, tačiau vejapjovė greitai užgeso ir jos nebepavyko užvesti. Varėniškiui pardavėjai nurodė bendrovę „Vilniaus elektroservisas“, kuri turėtų nustatyti gedimo priežastį. Ši ir buvo įvardyta – pažeistas variklio cilindro darbinis paviršius dėl nepakankamo tepalo kiekio. Vadinasi, kaltas pats vejapjovės pirkėjas, įpylęs neužtektinai tepalo.
Varėniškis su tuo nesutiko ir parašė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Jo skundą ėmė tirti Ne maisto produktų inspekcijos Alytaus poskyrio vedėjas A.Palenskis: „Nuvykau į Žilinus, apžiūrėjau neveikiančią vejapjovę, paprašiau pateikti jos naudojimo instrukciją. Žmogus jos neturėjo, nes pardavėjas nedavė. Apie tai pranešiau „Pigu“ atstovams, tie tik atsiprašė ir pirkėjui grąžino pinigus, o vejapjovė grąžinta pardavėjui.“
Druskininkuose gyvenančiam Rusijos profesoriui per Vilniaus bendrovės „Varlė“ internetinę prekybą iš pradžių nepavyko nusipirkti gero televizoriaus. Beveik už 3 tūkst. litų įsigytas ir pakabintas LG televizorius tuoj pat paaiškėjo esąs brokuotas – įjungus pasimatė įskilęs ekranas. Profesoriui pardavėjas nesutiko pakeisti televizoriaus, motyvuodamas tuo, kad ekranas pažeistas mechaniškai, ne dėl jo kaltės.
Kitą televizorių druskininkietis gavo Alytaus ne maisto produktų inspektoriams ištyrus jo skundą. Kaip sakė A.Palenskis, žmogus jam net parašė padėką už pagalbą, o taip būna labai retai.
Padedamos inspektorių, atsisakė nekokybiško telefono ir miegamosios sofos
Kol alytiškė nesikreipė į ne maisto produktų inspektorius, turėjo vargo dėl mobiliojo telefono „Nokia“, įsigyto Kauno bendrovės „Teledema“ Alytaus skyriuje. Beveik prieš dvejus metus nusipirktas telefonas moteriai sugedo penktąkart – nerodė skambinančiųjų, praleistų skambučių numerių.
Pardavėjai nesutiko su moters prašymu pakeisti telefoną, ši – toliau taisyti telefoną, nes po taisymo padėtis nepagerėja, todėl ji kreipėsi į Alytaus ne maisto produktų inspektorius.
Inspektoriams „Teledemai“ pasiūlius tenkinti pirkėjos prašymą pakeisti telefoną, siūlymas buvo įvykdytas. Alytiškei gendantis mobilusis telefonas pakeistas nauju.
Ne maisto produktų inspekcijos Alytaus poskyrio vyresniajai valstybinei inspektorei Violetai Malaveckienei teko tirti Senosios Varėnos gyventojos skundą dėl Vilniaus bendrovėje „Prekybos alėja“ Prienuose įsigytos ir jos pagamintos miegamosios sofos „Vivaldi“, už kurią varėniškė sumokėjo 2 tūkst. 100 litų.
Kai trečią dieną nuo įsigijimo ant sofos atsigulė pirkėjos vyras, naktį ši sulūžo per vidurį. Pirkėja iš karto kreipėsi į pardavėją su prašymu grąžinti pinigus už nekokybišką baldą, tačiau išgirdo pasiūlymą atvežti jį į Prienus taisyti.
„Pirkėja su tuo nesutiko. Vadovaujantis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis, daugiau kaip dešimt kilogramų sveriančias nekokybiškas prekes turi pasiimti patys pardavėjai. Tiriant moters skundą inspekcijai teko apžiūrėti miegamąją sofą. Per jos vidurį buvo sulūžęs karkaso skersinis. Baldas buvo praradęs pirminę formą, nesaugus. Teko prašyti baldo stiprumo bandymų dokumentų, bet jie nebuvo pateikti. „Prekybos alėjos“ direktorius Valentinas Jaruševičius, inspekcijai pasiūlius, varėniškei grąžino pinigus už nekokybišką sofą“, – pasakojo V.Malaveckienė.
„Garantiją prekėms ar paslaugoms suteikia gamintojas, pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bet dėl kokybės vartotojai pretenzijas gali reikšti dvejus metus. Tai numatyta Civiliniame kodekse bei Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse. Svarbu išsaugoti pirkimo dokumentus“, – tvirtino Alytaus poskyrio vedėjas.
Valymo įmonė net nuolaidžiavo
V.Malaveckienė papasakojo vieno tirto skundo istoriją, kai alytiškei už du išvalytus kilimus neteko mokėti 400 litų, nors jos priekaištai ir nebuvo pagrįsti. Moteris Alytaus bendrovei „Gintvilė“ atidavė valyti du senus kilimus, ant kurių jau buvo nusitrynę priežiūros simboliai. Kilimai išvežti valyti į Druskininkų bendrovę „Geidena“. Priėmimo kvite buvo nurodyti galimi pakitimai ir nepašalinami defektai, už kuriuos valykla negarantuoja. Su tuo alytiškė sutiko.
Atvykusi atsiimti kilimų moteris ėmė reikšti pretenzijas, atseit po valymo jie pakeitė spalvą, nusidažė, suminkštėjo. Todėl atsisakė kilimus paimti ir sumokėti už išvalymą, valykla sutiko juos išvalyti pakartotinai. Bet ir paskui alytiškė buvo nepatenkinta išvalytų kilimų kokybe dėl tų pačių priežasčių. Tuomet su skundu kreipėsi į ne maisto produktų inspektorius.
V.Malaveckienės pastebėjimu, seni, stipriai nudėvėti kilimai buvo išvalyti švariai, jų raštai gana ryškūs: „Nors vartotoja buvo neteisi, valymo įmonė net nuolaidžiavo besiskundžiančiai alytiškei. Atsisakė imti pinigus už išvalytus kilimus. Taip ji pasielgė geranoriškai.“
Inspektorė žmones, nutarusius valyti kilimus, perspėja: po valymo išryškėja jų naudojimo defektai ir valant jie technologiškai suminkštėja.
