Mugėje savo atžaloms knygų ieškantys tėvai atidžiai apžiūrinėja ne tik vaikiškų leidinių turinį, bet ir kainas. Dažnai net po kelis sykius, mat daugelis pamena, kai dar prieš krizę panašias knygeles buvo galima įsigyti kelis sykius pigiau. Štai įvairios pasakos, dabar kainuojančios dešimt ir daugiau eurų, 2008-aisiais, anot tėvų, atsieidavo keliolika litų. Visgi knygos iš lentynų šluojamos. Tėveliai atvirauja, jog pasirinkimo neturi – mažieji privalo skaityti.
Pagrindinė mugės salė knibžda it skruzdėlynas. Ko gero nė vienas lankytojas iš čia neišeina tuščiomis. Pirkėjai mano, jog kone urmu apsipirkti knygų vilioja mažesnės kainos nei įprastomis dienomis knygynuose.
Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai knygos po krizės pabrango ketvirtadaliu – kiek daugiau nei 25 procentais. O tiražai sumenko. Jei 2008-aisiais kasmet buvo išleidžiama 7 milijonai 300 tūkstančių egzempliorių, tai šiandien net trimis milijonais mažiau.
Taigi remiantis šiais skaičiavimais, pačios populiariausios knygos per beveik dešimt metų tapo tikra prabangos preke, įkainojamos penkis kartus brangiau. Perkamiausios knygos Lietuvoje kainuoja trečdaliu brangiau nei kaimyninėje Lenkijoje ir tik 20 procentų pigiau nei Olandijoje, kur algos už lietuvių didesnės 5-6 kartus. Būtent Nyderlandai pirmauja pagal tai kiek knygų per mėnesį gali įsigyti keturių asmenų šeima – beveik 400. Lietuvių rezultatas gerokai kuklesnis – vos 82 knygos per mėnesį.
Dalį lankytojų nemaloniai nustebino ne tik pakilusios knygų kainos, bet ir pasibaisėtinos sąlygos Parodų rūmų stovėjimo aikštelėje. Štai taip tūkstančiams skaitymo ištroškusių žmonių per purvą iki mugės tenka brautis neasfaltuotoje aikštelėje. Po lietaus automobiliai klimpsta tirštoje masėje, o einantiems pėsčiomis teks gerokai paplušėti valantis batus.
Ne vieną skundą gavusi „Litexpo“ vadovybė žadėjo kuo greičiau aikštelę išasfaltuoti.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
