Jeigu žmogus sulaukia pensinio amžiaus, tačiau nemeta darbo ir toliau gauna oficialų atlyginimą, nuo kurio mokami mokesčiai, tai pradirbus vienerius metus, pensija gali padidėti mažiausiai keliais eurais.
Garbus amžius nėra kliūtis
„Sodros“ duomenimis, 2021 m. balandžio mėnesį Lietuvoje buvo beveik 69 tūkst. dirbančių pensininkų.
„Vidutinė dirbančių senjorų senatvės pensija siekia 491,17 eurų. Palyginti, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2021 m. balandžio mėnesį siekė 413,85 eurų.
Daugiausia dirbančių pensininkų – 34,5 tūkstančio – yra 65–70 metų amžiaus grupėje. Šių gavėjų vidutinė pensija siekia 485,61 euro. 70-75 metų amžiaus grupėje (11 tūkst. gavėjų) vidutinė pensija siekia 552,55 eurų, 75-80 metų amžiaus grupėje (3 tūkst. gavėjų) – 619,06 eurų.
Lietuvoje yra ir vienas dirbantysis pensininkas, kuriam daugiau nei 95 metai. Jo pensijos dydis – 520,41 euro“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą.
„Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas – 40,6 metų. Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams“, – pastebėjo „Sodra“.
Pernai pensija didėjo 10 proc.
Jos teigimu, visos socialinio draudimo pensijos yra didinamos kasmet. Jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.
„2021 metais socialinio draudimo pensijos didėjo beveik 10 proc. Dirbančiųjų pensininkų pensijos kasmet atnaujintos ir daugeliu atveju padidėja dėl to, kad žmogus dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas bei įgijo papildomai stažo ir apskaitos vienetų.
Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo maždaug minimalios mėnesio algos dydžio (2020 m. – 607 eurų „ant popieriaus“), žmogus įgijo papildomai vienų metų stažą ir maždaug pusę pensijos apskaitos vieneto.
Jeigu pajamos visus metus siekė vidutinį šalies darbo užmokestį (apie 1241 eurų „ant popieriaus“) – žmogus įgijo metų stažą ir vieną apskaitos vienetą“, – aiškino „Sodra“.
Šiuo metu vieno apskaitos vieneto vertė yra 4,17 euro. Tad mažiausiai tokia suma per mėnesį padidėja pensija už vidutinį atlyginimą pradirbus vienerius metus. Tačiau kadangi apskaitos vienetai kasmet indeksuojami, vėlesniais metais suma gali dar kiek išaugti.
Tiesa, kaip teigiama „Sodros“ komentare, kai kuriais atvejais net po atnaujinimo pensija gali nepadidėti.
„Mažiausias pensijas gaunantys senjorai, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 260 eurų, gauna mažų pensijų priemokas. Jeigu po padidėjimo jų pensijos vis tiek neperkops 260 eurų, jiems ir toliau bus mokamos priemokos, kad žmogaus, įgijusio būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma su priemoka sudarytų 260 eurus“, – komentavo „Sodra“.
Dirbantiems vyresniems žmonėms mokestinės lengvatos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad vyresnių žmonių integracijos modelis bus įgyvendinamas vykdant Europos Komisijos techninės paramos projektą. Jo metu bus stengiamasi į darbo rinką įtraukti ir vyresnius žmones.
„Siekiant paskatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir galimybes projekto įgyvendinimo metu dėmesys bus skiriamas į neigiamų stereotipų vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu mažinimą. Vyresnio amžiaus žmonės bus skatinami dalyvauti darbinėje veikloje. Bus ugdomi jų bendrųjų gebėjimų, skaitmeninių technologijų įgūdžiai.
Taip pat numatomos mokestinės lengvatos darbdaviams ir darbuotojams, pavyzdžiui, darbdaviams už įdarbintus vyresnius kaip 45 metų asmenis Užimtumo tarnyba gali iki 6 mėnesių kompensuoti dalį darbo užmokesčio. Arba vyresni nei 45 metų asmenys gali pirmą kartą galės pradėti savo verslą, gavę paramą darbo vietoms steigti (iki 19,92 tūkst. eurų).
Taip pat vyresni asmenys, siekdami atnaujinti ar įgyti naują kvalifikaciją ir kompetencijas, gali dalyvauti profesiniame mokyme, pameistrystėje“, – pasakojo ministerija.
Be to, anot jos, įrodyti darbdaviams apie turimas žinias ir profesinius gebėjimus, vyresniems asmenims gali būti organizuojamas neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.
„Tiesioginiame darbe, savanoriškoje veikloje, neformaliojo mokymo metu, stažuotėse įgyti tam tikri praktiniai įgūdžiai ir kompetencijos, gali būti įvertinti ir pripažinti išduodant profesinio mokymo diplomą ar kompetenciją įrodantį pažymėjimą“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
