Į portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Edgaras pasipiktino, kad daugiau mokėti už paslaugas pareikalavo ir bendrovė „Cgates“, kurios klientas jis yra.
„Norėčiau pranešti, kad interneto ir televizijos tiekėjas „Cgates“ išsiuntinėjo žmonėms pranešimus, kad nuo rugsėjo mėnesio bus papildomas 1,78 euro mėnesinis mokestis. Mokestis už tai, kad elektra pabrango.
Bet jie taip darydami pažeidžia sutarties sąlygas, kurias mes, visi vartotojai, pasirašėme. Jie vadovaujasi punktais, kad viską teisingai padarė. Po ilgų ginčų, mokesčio neliko. Daug žmonių paraginau skambinti įmonei „Cgates“, jie visi pasiekė savo“, – piktinosi skaitytojas.
Jis įsitikinęs, kad „Cgates“ klientų atžvilgiu pasielgė taip pat neteisingai, kaip nepriklausomas elektros tiekėjas, vienašališkai pakeitęs fiksuotas kainas į tokias, kurios priklauso nuo svyravimų biržoje.
Didesnis senas mokestis nėra naujas
„Cgates“ marketingo vadovė Dovilė Filmanavičiūtė tikino, kad jos atstovaujama bendrovė jokio naujo mokesčio klientams tikrai neįvedė.
„Tačiau atsižvelgdami į ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstantį elektros energijos, gamybos, darbo ir logistikos kainų augimą, kuris tiesiogiai veikia mūsų veiklą, esame priversti koreguoti savo teikiamų paslaugų įkainius.
Turbūt pastebėjote, kad šis procesas vyksta absoliučiai visuose sektoriuose – susisiekimo, maisto pramonės, pramogų, bankų ir kitų“, – komentavo D. Filmanavičiūtė.
Pasak jos, jokių naujų mokesčių tikrai neatsiranda, tačiau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., „Cgates“ interneto paslauga besinaudojantiems klientams kinta jų mokama kaina. Jų mokama žalio šviesolaidinio namų interneto kaina padidės 1,78 euro per mėnesį. Per metus tai būtų 21,36 euro.
„Apie šį pokytį, kaip ir reikalauja Ryšių reguliavimo tarnyba, klientams asmeniškai pranešėme prieš 30 dienų“, – informavo įmonės marketingo vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad įmonės teisė pakeisti paslaugų kainą yra numatyta sutarties priede esančiose taisyklėse, su kuriomis klientas susipažįsta sutarties pasirašymo metu ir tai savo parašu patvirtina, kad susipažino su jomis. Be to, taisyklės yra viešai skelbiamos mūsų interneto puslapyje.
„Pasikeitus interneto paslaugų tiekimo sąlygoms, klientai turi teisę šios paslaugos atsisakyti. Tai galima padaryti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. imtinai, susisiekiant su mumis klientams patogiu būdu“, – paaiškino D. Filmanavičiūtė.
Ji akcentavo, kad nepaisant pokyčių, visi klientai įmonei yra nuoširdžiai svarbūs, tad jie yra kviečiami pokalbiui telefonu, kurio metu įmonės atstovai yra pasiruošę atsakyti į bet kokius klausimus.
Didinti kainas ir keisti sutartį nedraudžiama
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skundų skyriaus vedėja Ugnė Karbočiūtė informavo, kad pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, paslaugų teikėjui iš esmės nedraudžiama vienašališkai keisti iš anksto su paslaugų gavėju aptartas sutarties sąlygas (įskaitant paslaugų kainą), tačiau tokia teisė, turi būti apibrėžta paslaugų teikimo sutartyje.
„Paprastai atitinkama paslaugų teikėjo teisė būna įtvirtinta bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose, kurios yra sudėtinė paslaugų teikimo sutarties dalis, ir su kuriomis vartotojas turėtų susipažinti prieš sudarydamas paslaugų teikimo sutartį ir prieš įsipareigodamas pagal ją“, – nurodė U. Karbočiūtė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vykdydamas sutarties sąlygų (kainų ir kt.) pakeitimus paslaugų teikėjas turi laikytis šių reikalavimų, įtvirtintų elektroninių ryšių teisėje:
- informuoti vartotojus ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomų pakeitimų įsigaliojimo;
- apie numatomus pakeitimus vartotojams informacija turi būti pateikiama raštu arba jam prilyginama forma, jei sudaryta rašytinė sutartis;
- informacija apie pakeitimus turi būti aiški, suprantama bei pateikiama atskiru pranešimu patvarioje laikmenoje, t. y. vien informacijos pateikimas, pvz., sąskaitoje už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas nėra laikomas informavimu atskiru pranešimu.
- jeigu su vartotoju yra sudaryta terminuota sutartis (numatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis), vartotojas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai informuojamas apie teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko be papildomų išlaidų (netesybų).
Pasak skyriaus vedėjos, jei tokių reikalavimų yra laikosi, paslaugų teikėjas turi teisę keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas, ir elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių teisės aktų nepažeidžia.
„Tuo metu vartotojas tokiu atveju turi teisę nutraukti sutartį be netesybų. Tačiau paminėtina, kad teise nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų (netesybų ar pan.) vartotojas gali pasinaudoti per 1 mėnesį nuo pranešimo apie sutarties pakeitimus gavimo dienos“, – komentavo U. Karbočiūtė.
Anot jos, svarbu žinoti, kad teisė nutraukti sutartį be papildomų išlaidų (netesybų) netaikoma šiais atvejais (nebent šalys susitartų tarpusavyje kitaip):
- siūlomi pakeitimai yra vartotojo naudai;
- pakeitimai yra tik administracinio pobūdžio ir nedaro neigiamo poveikio vartotojui;
- pakeitimai atliekami vykdant Europos Sąjungos (ES) ar nacionalinėje teisėje tiesiogiai nustatytus reikalavimus (įskaitant ES ar nacionalinių kompetentingų institucijų priimtus sprendimus).
RRT atstovė nurodo, kad per pastarąsias savaites įstaiga buvo sulaukusi keleto vartotojų kreipimųsi telefonu ir el. paštu dėl šios situacijos bei informavo vartotojus apie jų teises, taip pat savo ruožtu kontaktavo ir su bendrove, primindama apie elektroninių ryšių teisėje įtvirtintus reikalavimus, taikomus keičiant sutarčių sąlygas.
RRT žiniomis, situacijos, dėl kurių vartotojai kreipėsi, buvo išspręstos taikiai susitarus bendrovei su vartotojais (radus sutarimą tinkantį abiem pusėms).
Šiemet RRT gauti skundai dėl sutarčių sąlygų keitimo:
2022 m. I ketv. – iš 93 iš viso gautų skundų, 16 skundų dėl sutarčių sąlygų keitimo; 2022 m. II ketv. – iš 74 iš viso gautų skundų, 7 skundai dėl sutarčių sąlygų keitimo.
Taip pat RRT primena, kad tais atvejais, kai vartotojams nepavyktų susitarti su paslaugų teikėju, vartotojų manymu, būtų pažeidžiamos jų teisės, galima kreiptis į RRT su skundu ar prašymu nagrinėti ginčą.
Bet ir sugalvok tokį pasiteisinimą. Tai niekas ir nesako, kad tai naujas mokestis, vartotojas tik sako, kad jis yra didesnis nei sutartas sutartyje.
RRT ir Vartotojų teisių gynimo tarnybos turėtų peržiūrėti tas jų teikiamas vartotojams sutartis ar jos tikrai atitinka abiejų pusių interesus ir kaip jos yra sudaromos. Nes dabartinė įsigaliojusi praktika kai paslaugos tiekėjas paskambina telefonu, perspėja, kad pokalbis bus įrašytas , apsuka pasimetusiam žmogeliui galvą, pripučia arabų ir jai vartotojas su viskuo ką jie pripasakoja sutinka, laikoma kad sutartis jau pasirašyta. Nors sutarties tekstą vartotojas gauna tik po kelių dienų paštu arba emailu.
Taip būtų visose normaliose valstybėse kuriose vartotojų teises ginančios organizacijos yra realiai veikiančios. Mūsiškės deja, yra tik iškabos, o jei gauna skundą tai kaip taisyklė visada bus stipresniojo pusėje.
Laikas mokesčius mokantys žmogeliai pripažinti- ši valstybė nefunkcionuoja.