Štai viename socialiniame tinkle vilnietė Julija klausė, kas geriau, dirbti papildomai ar ieškoti kito labiau apmokamo darbo.
Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni tikino, kad reikia ieškoti kito darbo, reikia keisti kvalifikaciją, baigti kokius nors kursus.
„Dirbau administratore, manęs netenkino atlyginimas, uždirbau 1 tūkst. eurų. Iš tiek pragyventi Vilniuje beveik neįmanoma, ypač už būsto nuomą mokant 500 eurų. Todėl pradėjau ieškoti papildomo darbo. Nežinojau ko imtis. Todėl susiradau grafinio dizaino kursus.
Juos pabaigusi, ieškojau klientų ir jiems kūriau internetines svetaines. Klientų atsirado tiek daug, kad teko dirbti naktimis. Kai uždirbau daugiau nei administratorės pareigose, darbą mečiau“, – savo istoriją pasakojo Jonė.
Anot jos, jeigu netenkina darbas ir atlyginimas geriausia ieškoti kito darbo.
Jai pritarė ir Rimvydas.
„Nereikėtų užsisėdėti vienoje vietoje. Tikrai galima rasti darbą su didesniu atlyginimus, tačiau žmonės bijo permainų“, – svarstė vyras.
Dalijosi papildomo darbo galimybėmis
Tačiau kiti komentatoriai buvo atsargesni, jie patarė nemesti darbo, o ieškoti papildomo uždarbio. Žmonės dalijosi ir savo istorijomis, kur dirba papildomai.
Štai Ignas pasakojo, kad papildomai dirba „Bolt“ vairuotoju.
„Vakarais ir savaitgaliais vežioju žmones, pavyksta kažkiek prisidurti prie algos. Be to, mėgstu vairuoti, tad papildoma veikla tarsi poilsis nuo darbo.
O didžiausias pliusas, kad šią papildomą veiklą pavyksta suderinti su darbu. Taip pat pats renkuosi, kiek laiko noriu dirbti“, – pasakojo vyras.
Laura pasakojo, kad papildomai dirba valytoja, tvarko namus ar biurus.
„Dirbu ant savęs, kol kas klientų netrūksta“, – džiaugėsi moteris.
Neringa pasakojo, kad papildomai dirba karjeros konsultante.
„Padedu žmonėms parašyti gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus. Padedu pasiruošti darbo pokalbiams“, – veiklas vardijo moteris.
Darbdaviai dirbti papildomai irgi skatina
Nors nemažai samdomų darbuotojų dirba papildomus darbus, esami jų darbdaviai to nedraudžia, o kiti netgi skatina.
Pasak įmonės „carVertical“ vadovo Roko Medonio, bandydamos užkirsti kelią darbuotojų saviveiklai po darbo valandų, organizacijos ne tik praranda joms dirbančių specialistų lojalumą, bet ir apriboja jų augimą bei tobulėjimą.
Daugiau nei 100 darbuotojų turinčioje „carVertical“ komandoje yra daugybė žmonių, kurie neapsiriboja vien pagrindiniu savo darbu. Čia galima rasti šonaslydžio meistrų, stalo žaidimų kūrėjų, kalnų gidų, rašytojų, fotografų, didžėjų, rinkodaros konsultantų ir ne vieną įvairiausių sričių laisvai samdomą specialistą, kurie po darbo sėkmingai monetizuoja savo hobius ir kompetencijas.
„Darbo rinkoje šiuo metu jau yra ne viena karta, kuri į darbą žiūri visiškai kitaip nei tie žmonės kurie šiuo metu yra jų vadovai. Jiems darbas nėra vienintelė saviraiškos vieta ar prioritetinis jų gyvenimo aspektas“, – sakė R. Medonis.
Kiek galima uždirbti dirbant papildomai?
Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.
„Su šiuo metu aktyviais pasiūlymais ir valandiniais bei visos pamainos atlyginimais galima susipažinti „workis.online“ platformoje. Kaip ir ieškant įprasto darbo, daugeliu atveju atlyginimas priklausys nuo to, kiek ir kokių įgūdžių reikalauja siūloma pozicija. Dažniausias siūlomas yra 6–10 Eur/val. atlygis neatskaičius mokesčių“, – komentavo įmonės vadovas.
Anot jo, įmonės, ieškančios papildomų darbuotojų, nurodo, kokiam laikui, t.y. kiek valandų reikalinga pagalba, o darbuotojas savo sprendimus daro pagal tai, kiek nori uždirbti ar kiek laisvo laiko turi – tai individualu.
„Pavyzdžiui, studentams patraukliausios darbo galimybės pusdieniui, tačiau laisvadieniais jie mielai renkasi ir visos darbo dienos pasiūlymus. Papildomo darbo paieška per skaitmenines platformas ir patraukli tuo, kad leidžia darbą pritaikyti prie turimos dienotvarkės“, – sakė J. Kovas.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus papildomai dirba pusę dienos, t.y. 4 valandas ir gauna 10 eurų užmokestį, per dieną jis uždirba 40 eurų, per savaitę 200 eurų, o per mėnesį – 800 eurų ant popieriaus.
J. Kovo teigimu, kasmet susidomėjimas papildomais darbais svyruoja panašiu ritmu.
„Pavyzdžiui, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje jis sumažėja, nes jaunimas grįžta studijuoti ir kelias savaites dėmesį sutelkia į mokslus, o rugsėjo pabaigoje jau pradeda ieškoti galimybių progų uždirbti.
Šiuo metu dominuoja sezoniniai darbai turizmo, statybų ir kitose srityje, o susidomėjimas jais stabilus kaip ir kasmet“, – komentavo įmonės vadovas.
Atlyginimo augimas
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2023 m. antrąjį ketvirtį išaugo 2,1 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2 000,1 eurų ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 088,4 eurų ir buvo 4,6 proc. didesnis, privačiajame – 1 964,2 eurų ir buvo 1 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2023 m. antrąjį ketvirtį išaugo daugelyje veiklų nuo 0,8 (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto) iki 9,8 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės), o sumažėjo informacijos ir ryšių ir finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (atitinkamai 0,5 ir 2,7 proc.).
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 241,2 eurų ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,9 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 291,4 eurų ir buvo 4,2 proc. didesnis, privačiajame – 1 220,8 eurų ir buvo 0,9 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 3,7 proc. didesnis, privačiajame – padidėjo 0,4 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnės darbų mastas, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.
Juokaujat???
Darbdavys turi mokėti tiek, kad žmogus oriai gyventų, dirbtų 1 darbe po 8 val į dieną, 5 dienas per savaitę!!!
