Pasirodo, būna atvejų, kai klientai meluoja apie nepristatytą maistą, kai kurjeriai vagia vieni kitų užsakymus arba nurodytas adresas būna visai kitame rajone, nei maisto užsisakęs klientas.
Vienas šioje srityje dirbantis vyras neslėpė, kad toks darbas turi neigiamą pusę, viena iš jų – pristatymo atlygis, kuris, priklausomai nuo transporto priemonės, net neapsimoka.
Su kurjeriais bendradarbiaujančios įmonės papasakojo, kokia yra tokio darbo specifika, atlyginimas ir nuo ko jis priklauso.
Kurjerio darbas iš vidaus
„Bolt food“ kurjeriu dirbantis Giedrius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo, kad jo darbo diena prasideda pietų laiku, apie 11 val. Jis nurodė, kad maistą klientams vežioja elektriniu paspirtuku, todėl dirba tik tada, kai nėra sniego, ledo ir drėgmės.
„Programėlėje yra 3 pasirinkimai: automobilis, motociklas ir dviratis. Prisijungiu kaip motociklininkas, nes yra tikimybė gauti daugiau užsakymų negu dviratininkui. Ir sėdžiu namie, kol įkrenta užsakymas. Nuvažiuoju į kavinę, pasakau darbuotojui kliento vardą ir man paduoda jo užsakymą, jei jis yra pagamintas“, – kalbėjo Giedrius.
Jis pridūrė, kad, jeigu maistas dar nepagamintas, tenka laukti, kol pagamins. Jei tai trunka ilgiau nei 15 minučių, už kiekvieną papildomą minutę kurjeriui kapsi papildomi pinigai.
Sulaukęs užsakymo programėlėje kurjeris pažymi, kad vykdo užsakymą, ir važiuoja nurodytu adresu: „Būna, kad klientai neparašo informacijos: kuri laiptinė, durų kodas. Tai labai erzina, nes tada reikia spėlioti arba skambinti klientui.“
Atidavęs užsakymą, programėlėje kurjeris paspaudžia, kad užsakymas įvykdytas, ir laukia kito užsakymo.
Paklaustas apie atlyginimą Giedrius nurodė, kad minimali vieno užsakymo suma yra 2,50 euro. Jo teigimu, tai yra mažai, tačiau būna, kad klientas gyvena prie pat restorano. Tad nuvežti užsakymą nesudaro problemų, naudojant tik elektrą.
Pašnekovas prisimena, kad, pavyzdžiui, buvo vienas klientas, užsisakęs maisto iš degalinės, kurį pristatyti reikėjo į kitoje gatvės pusėje nurodytą adresą: „Pagalvojau – lengvi pinigai. Pervažiavau gatvę, o kliento nėra. Aš jam skambinu, jis atsako, kad yra Partizanuose, o aš visai kitame Kauno rajone, Pramonės pr. esu.
Jam sakau, kad klaidinga adresą užregistravo. Kiek teiravausi „Bolt“ pagalbos skyriuje, galėjau jam ir nevežti, nes tai – kliento klaida, ne mano. Bet, galvojau, pabūsiu geras, nuvešiu. Tai po to kliento daugiau niekam nebūsiu geras, nes jis mane iškoliojo ir net ačiū nepasakė.“
Didžiausi iššūkiai ir 120 eurų per savaitę
Kaip neigiamas patirtis Giedrius paminėjo tai, kad kai kuriose kavinėse maistas būna taip prastai supakuojamas, kad klientui tenka pristatyti visišką jovalą ir atsiprašinėti. Jis užsiminė ir apie arbatpinigius.
„Esu girdėjęs, kad kai kurie kurjeriai gauna arbatpinigių po 10 eurų. Kažkoks kosmosas. Nesu tokių gavęs – daugiausia būna 2 eurai. Tegul parodo man tokius klientus, tai atskrisiu pas juos greičiau, nei kiti kurjeriai su mašina. Dar ir nusilenkčiau už tokius arbatpinigius“, – juokėsi pašnekovas.
Giedriaus nuomone, vežioti maistą tinka studentams ir tiems, kuriems reikia papildomų pinigų. Jis nurodė, kad pats važiuoja tiesiog pasivažinėti ir prie to paties per savaitę papildomai prisiduria 120 eurų.
Jis pabrėžė, kad kurjeriams labai nepatinka bazinis atlygis už pristatymus. Tad gali vėl nutikti taip, kad kurjeriai ims boikotuoti ir masiškai neprisijungs prie programėlės:
„Tikiuosi, tai nutiks greitai, nes 2,50 euro yra labai mažai. O tie, kas dirba su automobiliu, tokių užsakymų net nepriima, nes jiems neapsimoka.“
Visiems naujiems ar būsimiems kurjeriams jis patarė, kad tokiais atvejais, kai klientas prašo užsakymą palikti prie durų, būtinai tą prie durų paliktą užsakymą nufotografuoti. Kadangi, jo teigimu, yra tokių klientų, kurie piktnaudžiauja sakydami, kad užsakymo negavo, o tokiu būdu kurjeris gali būti užblokuotas.
Pašnekovas pažymėjo, kad yra kurjerių, kurie pavagia kitų kurjerių užsakymus. T. y. atėję į kavinę pamato ant pakuotės užrašytą kliento vardą, pasako tą vardą ir užsakymą pasiima. Tokiu būdu užsakymas tiesiog dingsta.
Jokio grafiko ar būtinų darbo valandų
Bendrovės „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius nurodė, kad tiek kurjeriai, tiek pavežėjai nėra įmonės darbuotojai.
Pavežėjai vykdo individualią veiklą, gaudami pajamas už suteiktas paslaugas moka mokesčius ir patiria tokius kaštus, kaip kuras ar automobilio remontas.
„Kurjeriai taip pat vykdo individualią veiklą ir prisijungę prie platformos gali užsidirbti pristatydami maistą iš restoranų ar parduotuvių. Tiek pavežėjai, tiek kurjeriai nėra niekaip įsipareigoję platformai: neegzistuoja joks darbo planas ar tvarkaraštis.
Vieną dieną pavežėjas gali dirbti aštuonias valandas, kitą prisijungti vos pusvalandžiui. Tiesa, kurjerių darbo valandas apibrėžia restoranų darbo laikas. Didžioji dauguma pavežėjų ir kurjerių šią veiklą renkasi būtent kaip galimybę papildomai užsidirbti šalia pagrindinio užsiėmimo“, – aiškino platformos atstovas.
„Wolt Baltics“ generalinė direktorė Liis Ristal taip pat atkreipė dėmesį, kad įmonė su kurjeriais bendradarbiauja – jie nėra darbuotojai. Kurjeriai dirba pagal individualią veiklą arba specialią sutartį. Šiuo metu platformoje jų yra virš 4 tūkst.
Atstovės aiškinimu, kurjeriai-partneriai turi galimybę prisijungti prie programėlės kada panorėję ir laisvai rinktis, kokias pristatymo užduotis priimti, kiek valandų nori praleisti prisijungus prie platformos.
Pašnekovės teigimu, tai gali būti 0 minučių šiandien, šią savaitę ar šį mėnesį, bet, jei partneris nori atlikti vieną pristatymą po kelių mėnesių, jis gali laisvai tai padaryti. Jų nereguliuoja darbo sutartis.
„Turime lankstų požiūrį. Jei partneris nusprendžia šiandien praleisti 10 valandų, jis turi visą laisvę priimti tokį sprendimą. Daugumai kurjerių partnerių tai yra galimybė užsitikrinti papildomas pajamas. Daugelis vykdo šią veiklą tik po kelias valandas“, – kalbėjo L. Ristal.
Ji pridūrė, kad kurjeriai gali nutraukti sutartį bet kuriame etape, jei to pageidauja. Bendradarbiavimo metu gali rinktis bet kada keisti transporto priemonę, miestą ir laiką, kada vykdyti pristatymus, kada atostogauti.
Platformos „LastMile“ vadovas ir bendraįkūrėjas Tadas Norušaitis taip pat teigė, kad, nors platforma dirba 7 dienas nuo 8 iki 22 val., kurjeriams nėra nustatyto minimalaus ar maksimalaus išdirbto laiko ar paslaugų kiekio. Tad jie patys sprendžia, kiek ir kada dirbti.
Uždirba 10 eurų per valandą, patys rūpinasi transportu ir kuru
„LastMile“ vadovas įvardijo, kad kurjerio atlyginimas priklauso nuo įvykdytų užduočių skaičiaus, nuvažiuoto atstumo. Jis pridūrė, kad geriausi kurjeriai, kurie dirba greičiausiai ir paslaugas atlieka kokybiškiausiai, turi galimybę užsidirbti iki 30 proc. daugiau.
Anot T. Norušaičio, platformos kurjeriai vidutiniškai uždirba apie 10 eurų per valandą. Kurjerio pajamos gali siekti iki 150 eurų per dieną: „Turime ir tokių kurjerių, kurie pasiekia net 250 eurų per dieną.“
„LastMile“ atstovo aiškinimu, platformos sistema, planuodama užsakymus, atsižvelgia į atlikto darbo greitį ir kokybę pagal nustatytus kriterijus ir taip geriausiai dirbantiems suplanuoja didesnį užsakymų srautą.
„Taip pat kurjerius motyvuoja už gerą paslaugos kokybę gaunami arbatpinigiai, kuriuos klientai gali palikti programėlėje po užsakymo įvykdymo“, – papildė pašnekovas.
T. Norušaitis atkreipė dėmesį, kad „LastMile“ platforma pristato kasdienes prekes iš įvairių parduotuvių, pirkinių krepšelis yra gana nemažas, tad tokias paslaugas būtų sunku pristatyti paspirtuku ar dviračiu. Dėl to didžioji dalis kurjerių dirba automobiliais.
Jis nurodė, kad visi kaštai, susiję su paslaugos teikimu, pvz., automobilis ar kuras, yra dengiami paties kurjerio, nes tai – būtina sąlyga paslaugos įvykdymui. Kurjeris taip pat prisiima atsakomybę už transporto priemonės atitikimą teisės aktams.
Anot L. Ristal, „Wolt“ neišskaičiuoja jokių papildomų mokesčių už programėlės naudojimą, kurjeriai-partneriai gauna visas pajamas už savo įvykdytus pristatymus ir arbatpinigius.
Atstovė nurodė, kad jie Lietuvoje vidutiniškai uždirba daugiau nei 9 eurus per valandą.
Įranga, draudimas ir specialūs pasiūlymai
„Bolt“ atstovo teigimu, pavežėjų uždarbis priklauso nuo skirtingų faktorių: veiklai skiriamo laiko, automobilio ekonomiškumo, užsakymų pikų, sezoniškumo.
Pavyzdžiui, kalėdinis laikotarpis visada išsiskiria pelningumu, nes, didėjant užsakymų kiekiui, kyla ir įkainiai, o vartotojai yra linkę kelionėms skirti daugiau.
Anot pašnekovo, užsakymų pikus ir galimybes užsidirbti daugiau suteikia ir savaitgaliai, įvairūs renginiai, šventės.
„Kurjerių darbą dažniausiai apsprendžia orai: kuo prastesni, tuo didesnis užsakymų srautas. Patyrę kurjeriai geba uždirbti daugiau, nes visada laiku atvyksta į restoraną, nenukrypsta nuo maršruto. Nors netaikome jokių baudų už atsisakymą vykdyti užsakymą, natūralu, kad daugiau užsakymų priimantis kurjeris ir uždirba daugiau“, – kalbėjo A. Pacevičius.
Jis pridūrė, kad nėra taikomi jokie apribojimai dirbti pavežėju ir kurjeriu vienu metu – kai kurie žmonės tą sėkmingai derina.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad reikalavimai pavežėjams yra didesni: ši veikla yra aiškiai reglamentuota Lietuvos transporto kodekse. Be jau minėtos individualios veiklos pažymėjimo būtina gauti ir Transporto saugos administracijos išduodamą leidimą veiklai.
L. Ristal paminėjo, kad visiems kurjeriams-partneriams „Wolt“ teikia draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, specialius pasiūlymus per partnerius, pavyzdžiui, nuolaidas degalams ar išskirtinę galimybę išsinuomoti dviračius.
Kurjeriai taip pat aprūpinami visa reikiama įranga, pavyzdžiui: specialiais termoizoliaciniais krepšiais, skirtais maisto pristatymui, neperšlampamais, vėjo nepraleidžiančiais drabužiais.
Ji nurodė, kad norint tapti kurjeriu reikia programėlės telefone ir transporto priemonės.
„Kaip minėjome, turime partnerių, kurie padeda kurjeriams-partneriams išsinuomoti automobilį ar dviratį (jei jo trūksta) arba gauti specialų pasiūlymą telefonui su interneto ryšiu“, – sakė pašnekovė.
Kas gresia už vėlavimą ar nepristatytą užsakymą?
Paklaustas, kas būna, jei kurjeris vėluoja arba visai nepristato užsakymo, „LastMile“ bendraįkūrėjas atsakė, kad kurjeriams netaikomos baudos, jeigu tai nėra piktybinis atvejis.
„Jeigu įžvelgiame piktybinius atvejus arba kurjerio darbas neatitinka paslaugos kokybės lygmens, stabdome bendradarbiavimą su juo.
Visas situacijas sprendžiam geranoriškai, jei atvejis nėra piktybinis, reaguojame tikrai supratingai. Labai dažnas pasiteisinimas būna „nuleido padangą“, – įžvalgomis dalinosi T. Norušaitis.
Jis nurodė, kad nutikus panašioms situacijoms greitai surandamas kurjeris, kuris gali perimti užsakymą ir kartais klientas gali to nepajusti.
„Visgi, jei užsakymas dėl panašių situacijų vėluoja, atsiprašome kliento, informuojame apie galimą vėlavimą, klientui grąžiname visą užsakymo sumą ir kaip atsiprašymą padovanojame papildomą vertę, pvz., pasiūlome pristatyti kitu jam patogiu metu, suteikiame nuolaidos kuponą kitam apsipirkimui ir pan.“ – papildė pašnekovas.
„Wolt“ atstovės teigimu, kurjeriui vėluojant nėra skatinama jokia papildoma rizika. Norima užtikrinti, kad pristatymą atliekantis asmuo būtų saugus kelyje, todėl, net jei užsakymas vėluoja, jiems nereikia skubėti ir rizikuoti.
„Stebime informaciją apie pristatymus, kiek laiko maistas turi „laukti“ ir kompensuojame restoranams bei klientams už ilgesnius pristatymo terminus nei planuota.
Turime galimybę svarstyti sutarties nutraukimą su kurjeriu-partneriu dėl nepristatytų užsakymų klientui arba pasikartojančių nepagrįstai ilgų vėlavimų, nes tai tiesiogiai veikia vieną iš pagrindinių mūsų tikslų – pristatymo kokybę“, – teigė atstovė.
Jeigu kurjeris dėl rimtų priežasčių nebegali atsiimti arba pristatyti užsakymo, L. Ristal teigimu, jis turi susisiekti su įmone. Dažniausiai įvykus nenumatytoms aplinkybėms, užsakymas yra skiriamas kitam kurjeriui-partneriui, maistas paruošiamas iš naujo ir tada pristatomas.
