Kaip teigiama VMVT pranešime, asmenims, radusiems šerno gaišeną ir apie ją pranešusiems centrinei ar teritorinei VMVT (nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40 403, elektroniniu paštu ar atvykus), ir užpildžius prašymus, mokamos išmokos, 30 eurų dydžio išmokos yra mokama už pranešimą apie rastą šerno gaišeną.
Pateikę informaciją asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (GPS).
Radę nugaišusį šerną žmonės negali jo transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. VMVT rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.). VMVT atstovai gali paprašyti esant galimybei parodyti tikslią gaišenos radimo vietą.
Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Tais atvejais, jei apie tą pačią šerno gaišeną praneš keli asmenys, teisę į išmoką turės pirmasis informaciją pateikęs asmuo.
Daugeja afrikinio kiaulių maro atvejų
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Dėl minėtų protrūkių į ribojimų zonas pateko ir 4 stambūs kiaulininkystės ūkiai, kurie patirs nuostolių dėl prekybinių ribojimų.
„Lietuvos žemėlapis itin sparčiai pildosi naujomis ribojimų zonomis. Ūkininkai šią situaciją turi priimti labai rimtai. Visi atvejai kiaulių laikymo vietose nustatyti teritorijose, kuriose buvo aptikta ypač daug šernų, kritusių nuo AKM. Atrodytų tiek kartų kartojome – AKM į ūkį patenka iš laukinės gamtos.
Tačiau ir šį kartą ūkininkas, panašu, aplaidžiai žiūrėjo į biosaugos reikalavimus: pirminiais duomenimis, šėrė savo kiaules šviežia žole, maisto atliekų likučiais ir bulvėmis, nors netoliese auginamos bulvės buvo išknistos šernų. Taigi tai galėjo būti potencialus užkrato šaltinis. Raginame kiaulių laikytojus suklusti. Noras savo gyvūnus „palepinti“ šviežia žole gali atnešti protrūkį į ūkį. Virusas iš „dangaus nenukrenta”, todėl kiekvienas veiksmas turi būti ypač atsargus. Savo gyvūnais rūpinkitės atsakingai ir neleiskite AKM virusui toliau plisti,“ – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
VMVT taip pat primena, kad siekiant efektyviai valdyti AKM situaciją, kiaulių laikytojai bent vieną kartą per einamųjų metų kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį (sausio, balandžio, liepos, spalio mėn.) privalo atnaujinti ir Registrui teikti duomenis apie laikomą kiaulių skaičių.
