Palangos oro uostas, prieš metus nukonkuruotas kaimynės Liepojos ir turėjęs tik vieną maršrutą, šiemet pasirengęs kilti iš nuostolių ir gausina skrydžius.
Prieš porą metų Latvijos bendrovė "airBaltic", pradėjusi reguliarius skrydžius iš Liepojos į Hamburgą ir Rygą, automatiškai perėmė "flyLAL" be oro susisiekimo paliktus Vakarų Lietuvos gyventojus ir kone sužlugdė Palangos oro uostą. Tačiau latvių verslo rėmimą lietuvių pinigais nutraukė bendroves užklupusi ekonominė krizė.
Pernai spalį "airBaltic" iš Liepojos pasitraukė ir atnaujino derybas su Palangos oro uostu. Balandžio 1-ąją atidarytas maršrutas Palanga-Ryga, manoma, įpūs naujo vėjo į mūsų kurorto turizmo verslą.
"Šiuo metu "airBaltic" iš Liepojos neskraido. Keleivių tarp Palangos ir Rygos daugėja, o Klaipėda yra verslo koncentracijos vieta, todėl patogūs skrydžiai labai aktualūs. Palanga taip pat galės teikti konkurencingus siūlymus turistams", - maršruto atidarymo dieną Palangos oro uoste sakė Tadas Vizgirda, "airBaltic" viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje.
Ši Latvijos oro kompanija iš Palangos į Rygą skraidys 8 kartus per savaitę. Jungiamaisiais skrydžiais iš Rygos bus galima pasiekti kelias dešimtis pasaulio miestų.
Investicijos - į naudą
Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas neslėpė, kad nauji maršrutai - pajūryje retos šventės. Šiuo metu Latvijos oro bendrovė yra trečioji, rengianti skrydžius iš Palangos, o nuo birželio 15 dienos reisą į Maskvą pradės Rusijos kompanija "UTair".
Pastarąjį penkmetį Palanga prarado keturias partneres. Ištikimiausia liko SAS, išlaikiusi skrydį į Kopenhagą. Nuo praėjusių metų pradžios pavyko pritraukti tik Norvegijos pigių skrydžių bendrovę "Norwegian air shutle" ir jos maršrutą į Oslą.
L.Kvietkauskas užsiminė, kad Palangos oro uostas pernai patyrė 1,1 mln. litų nuostolių. Šiemet jų planuojama turėti apie 700 tūkst. litų, nes "airBaltic" teko suteikti labai dideles nuolaidas, ypač pirmąjį pusmetį. Bet jei skrydžių iš Palangos dar padaugėtų, kitąmet oro uostas, ko gero, dirbtų pelningai.
"Pritraukti "airBaltic" mums pavyko tik todėl, kad turime išplėtotą infrastruktūrą. 2007 metais už 11 mln. litų pritaikėme keleiviams vieną pastato dalį ir už 23 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų modernizavome kilimo-tūpimo taką. Jis buvo 130 metrų pailgintas ir 5 metrais paplatintas, atnaujinta signalinė sistema. Šiemet 7,8 mln. litų planuojame investuoti į naujos aviacinių degalų bazės statybą, o 9 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų - į antrą pastato dalį", - vardijo L.Kvietkauskas.
Anksčiau Palangos oro uostas buvo kritikuojamas, esą didelės jo investicijos neturi perspektyvos. Lietuvai neva užtenka Vilniaus ir Kauno oro uostų. Tačiau pajūrio savivaldybės palaikė Palangos oro uosto planus ir iš visų tribūnų skelbė, kad jis Vakarų Lietuvai gyvybiškai reikalingas.
Karas teismuose
"airBaltic" įsitvirtinimas Lietuvos rinkoje pernai vasarą sukėlė privačios Lietuvos oro bendrovės "flyLAL" pasipiktinimą dėl esą nesąžiningos konkurencijos ir mokesčių nuolaidų Rygos oro uoste. Reaguodamas į skundą Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą areštuoti "airBaltic" ir Rygos oro uosto turto už beveik 200 mln. litų. Atsakomųjų veiksmų ėmėsi ir Latvijos vyriausybės remiama "airBaltic". Pasak T.Vizgirdos, teismų procesas ginčijant antstolių veiksmus dar neįsibėgėjęs, bet nebus nutrauktas net paskelbus "flyLAL" bankrotą. Jo teigimu, Latvijos vyriausybė pastaruoju metu tiesioginės paramos bendrovei nesuteikė, tačiau Rygos oro uostas kompanijoms "airBaltic" ir "Ryanair" yra skyręs paslaugų nuolaidas. Palanga esą nustatė tokį mokestį kaip bet kuriai skrydžius pradedančiai bendrovei, o Vilniaus oro uoste išskirtinių sąlygų negaunama.
Vida BORTELIENĖ
